Dirbtinis intelektas keičia komunikacijos specialistų darbą, o sparčiai besikeičianti komunikacijos darbo rinka kelia naujų iššūkių jauniesiems profesionalams. Kokie gebėjimai šiandien svarbiausi baigus komunikacijos studijas ir ko iš absolventų tikisi darbdaviai? Apie komunikacijos profesijos ateitį, kritinį mąstymą ir naujas karjeros galimybes laidoje „Vilniaus ritmu“ kalbėjosi vedėja Jūratė Pilibaitienė, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys Tadas Valančius ir žiniasklaidos stebėsenos bei analitikos bendrovės „Mediaskopas“ vadovė Jūratė Stankuvienė. Pašnekovai taip pat aptarė Lietuvos komunikacijos asociacijos organizuojamą komunikacijos studentų baigiamųjų darbų konkursą, stipendijas ir galimybes jauniesiems specialistams pradėti profesinę karjerą.

Kodėl studentų baigiamieji darbai neturėtų likti universitetų archyvuose?

Bakalauro ir magistro baigiamuosiuose darbuose nagrinėjamos temos gali būti aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir kasdien su komunikacijos iššūkiais susiduriantiems profesionalams. Vis dėlto dalis studentų atliktų tyrimų po gynimo lieka mažai pastebėti, o jų išvados nepasiekia organizacijų, agentūrų ar kitų galimų naudotojų.

Pasak Tado Valančiaus, konkursas yra galimybė įvertinti, kokias naujas idėjas, tyrimus ir sprendimus jaunieji specialistai gali pasiūlyti komunikacijos rinkai. Darbus vertins devynių komunikacijos profesionalų komisija, kurios nariai atstovauja skirtingoms sektoriaus sritims.

„Tai turbūt vienas svarbiausių dalykų yra, kad tie darbai iš tikrųjų pradėtų gyventi gyvenimą ir neliktų kažkur užmarštyje“, – pokalbyje pabrėžė Tadas Valančius.

Jūratė Stankuvienė taip pat atkreipė dėmesį į studentų gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, tinkamai pasirinkti tyrimo metodiką ir pagrįsti išvadas. Jai svarbu ne vien tai, kokią temą studentas pasirinko, bet ir kaip ją išnagrinėjo, kokius klausimus iškėlė bei kokias įžvalgas suformulavo.

Kritinis mąstymas ir smalsumas – svarbiau nei vien techniniai įgūdžiai

Dirbtinio intelekto įrankiai vis dažniau gali atlikti užduotis, kurios anksčiau reikalavo daug komunikacijos specialisto laiko. Tačiau technologijų prieinamumas savaime negarantuoja kokybiškos komunikacijos. Reikia gebėti užduoti tinkamus klausimus, patikrinti gautą informaciją, atpažinti netikslumus ir įvertinti, ar sukurtas turinys atitinka tikslą.

Jūratė Stankuvienė pabrėžė, kad jauni specialistai turi mokėti naudotis dirbtiniu intelektu, tačiau kartu išlaikyti platų akiratį, kūrybiškumą ir gebėjimą suprasti skirtingas auditorijas.

„Žodis gali būti ginklas, žodis gali ir gydyti“, – sakė ji, kalbėdama apie atsakomybę už komunikacijoje vartojamus žodžius ir jų kuriamą poveikį.

Ši mintis ypač svarbi aplinkoje, kurioje informacijos daugėja, o tikrą turinį vis sunkiau atskirti nuo klaidinančios ar dirbtinai sukurtos informacijos. Komunikacijos specialistas turi ne tik perteikti žinutę, bet ir suprasti jos kontekstą, numatyti galimą poveikį bei atsakingai interpretuoti duomenis.

Paradoksas darbo rinkoje: patirties reikia, tačiau jos įgyti vis sunkiau

Viena svarbiausių pokalbio temų – jaunų specialistų įsitvirtinimas darbo rinkoje. Tadas Valančius pasakojo, kad studentai dažnai susiduria su situacija, kai net pradinėms pozicijoms ar praktikai tikimasi jau turimos patirties. Taip susidaro uždaras ratas: norint gauti darbą reikia patirties, tačiau be pirmosios galimybės jos įgyti sudėtinga.

Situaciją dar labiau keičia dirbtinis intelektas, leidžiantis patyrusiems specialistams savarankiškai atlikti daugiau užduočių. Dėl to jauniesiems darbuotojams gali būti sunkiau rasti vietą komandoje ir nuosekliai augti profesinėje srityje.

Vis dėlto Tadas Valančius mano, kad jaunieji specialistai gali pasiūlyti tai, ko patyrę profesionalai kartais nespėja pastebėti: naują požiūrį, technologijų išmanymą, supratimą apie jaunąsias auditorijas ir drąsą išbandyti kitokius sprendimus.

„Jisai turi atnešti tai, ko jo patyręs darbdavys negali pasidaryti pats“, – apie jaunam specialistui tenkančią užduotį kalbėjo Tadas Valančius.

Jūratė Stankuvienė pridūrė, kad svarbu nebijoti siūlyti idėjų, priimti kritiką ir suprasti, jog universiteto baigimas yra profesinio kelio pradžia, o ne mokymosi pabaiga. Technologijoms keičiantis taip greitai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis tampa vienomis svarbiausių kompetencijų.

Stipendijos ir profesinės galimybės jauniesiems talentams

Lietuvos komunikacijos asociacijos konkursu siekiama ne tik įvertinti akademinius pasiekimus, bet ir padėti jauniems žmonėms žengti pirmuosius žingsnius profesinėje karjeroje. Geriausių darbų autoriams numatytos stipendijos, galimybė įsidarbinti komunikacijos agentūroje ir metinė Lietuvos komunikacijos asociacijos narystė, suteikianti prieigą prie profesinių renginių, iniciatyvų ir komunikacijos bendruomenės.

Jūratė Stankuvienė savo įsteigta 500 eurų stipendija siekia paskatinti jauną žmogų, kurio įdėtas darbas ir pastangos sulaukia profesionalų pripažinimo. Jos nuomone, toks įvertinimas gali tapti svarbiu paskatinimu tęsti veiklą, ieškoti naujų idėjų ir nebijoti siekti daugiau.

Atskiras dėmesys konkurse skiriamas tvarumo ir aplinkosaugos bei visuomenės atsparumo ir gynybos temoms. Tai sritys, kurių svarba ypač išryškėja kalbant apie informacines grėsmes, visuomenės pasirengimą krizėms ir ilgalaikius sprendimus, susijusius su aplinkos apsauga.

Profesinė bendruomenė – galimybė mokytis iš patyrusių specialistų

Pokalbyje taip pat aptarta, kokią vertę jaunam žmogui suteikia ryšiai su profesine bendruomene. Tado Valančiaus teigimu, Lietuvos komunikacijos asociacija vienija daugiau kaip 200 komunikacijos profesionalų, kurie dalijasi patirtimi, informacija apie darbo galimybes ir padeda ieškantiems profesinio kelio.

Tokie ryšiai gali tapti svarbia atrama pradedantiesiems specialistams, kuriems dažnai trūksta ne motyvacijos, o galimybės įgyti praktinės patirties, susitikti su potencialiais darbdaviais ir geriau suprasti rinkos poreikius.

Komunikacijos ateitis priklausys nuo gebėjimo nuolat keistis

Laidos pabaigoje pašnekovai grįžo prie klausimo, ar komunikacijos profesija išliks aktuali technologijų pažangos kontekste. Tadas Valančius pabrėžė, kad žmogiškasis ryšys, sprendimų priėmimas ir gebėjimas suprasti žmones išlieka svarbūs organizacijoms. Tačiau norint išlikti reikalingiems, specialistams teks nuolat atnaujinti žinias, mokytis ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Pokalbis atskleidė, kad sėkminga komunikacijos karjera šiandien kuriama ne vien iš teorinių žinių ar techninių gebėjimų. Jai reikia smalsumo, kritinio mąstymo, atsakomybės, lankstumo ir drąsos siūlyti naujus sprendimus. O studentų baigiamieji darbai gali tapti ne paskutiniu studijų etapu, bet realia pradžia, leidžiančia jauniesiems specialistams prisidėti prie visos komunikacijos srities pažangos.