Lietuviška animacija šiandien išgyvena augimo ir naujų galimybių laikotarpį. Lietuvoje kuriami vis įvairesni animaciniai filmai, o lietuvių animacija vis dažniau pastebima tarptautiniuose festivaliuose. Apie animacijos kūrimą, animacijos industriją Lietuvoje, jaunosios kartos kūrėjus ir ateities iššūkius laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su animacijos režisiere, „Animatest“ vadove ir „Lithuanian Animation Focus“ organizatore Eva Rodz. Pokalbyje taip pat aptariama, kaip keičiasi lietuviški animaciniai filmai, kam šiandien skirta animacija ir kokią vietą kūrybos procese vis dažniau užima dirbtinis intelektas.

Lietuviška animacija – daugiau nei pavieniai filmai

Pokalbio pradžioje Eva Rodz pabrėžia, kad Lietuva turi ne tik pavienių sėkmingų animacinių filmų, bet ir visą skirtingų kūrėjų bei technikų lauką. Animacijoje dirba tiek profesionalios kompanijos, tiek studentai, o pastarųjų darbai, pasak pašnekovės, savo lygiu gali nenusileisti profesionaliai prodiusuojamiems filmams.

„Lietuva turi savo animacinius filmus ir jų yra visai daug. Jie labai skirtingi, mes naudojame net skirtingas technologijas tiems filmams kurti.“

Kalbėdama apie galimą lietuviškos animacijos išskirtinumą, pašnekovė pastebi ir tam tikras vizualines tendencijas. Tarp jų – lietuvių kūrėjų mėgstama mėlyna spalvų paletė, nors pati pripažįsta, kad animaciniai filmai yra labai skirtingi.

Animacijos industrija auga

Pasak Eva Rodz, šiuo metu lietuviška animacija išgyvena augimo laikotarpį. Atsiranda naujų kūrėjų, o dalis jų išvyksta studijuoti į užsienį, tačiau ir toliau dirba Lietuvai. Animatoriaus profesija suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl kūrybinis darbas nebūtinai turi būti susietas su gyvenamąja vieta.

Pašnekovė pati į animaciją atėjo netikėtai. Vienuoliktoje klasėje nusprendusi rinktis kultūros kryptį, ji iš pradžių šeimai sakė studijuosianti grafinį dizainą, tačiau stojimo į animacijos programą metu suprato, kad ši sritis ją iš tiesų domina. Animacija ją patraukė savo įvairumu – tai ne tik kinas, bet ir žaidimai, reklama, meno instaliacijos bei kitos kūrybos formos.

Kas vyksta už animacinio filmo ekrano?

Žiūrovas dažniausiai mato tik galutinį animacinio filmo rezultatą, tačiau už jo slypi didelė komanda ir ilgas pasiruošimo procesas. Eva Rodz pasakoja apie animatorius, animacijos supervisorį, fonų dailininkus, veikėjų dizainerius, kompozitorius, garso dizainerius, balso aktorius, kadruočių meistrus ir montažo režisierius.

Animacijos kūrime itin svarbus pasiruošimas. Nuo to, kaip gerai suplanuotas projektas, priklauso ir tolimesnė gamyba. Pasak pašnekovės, klaidos animacijoje gali kainuoti daug laiko ir pinigų, todėl būtent pasirengimo etapui skiriama ypatingai daug dėmesio.

„Pasiruošimas yra ilgiausias animacijos momentas.“

Ji taip pat atkreipia dėmesį į prodiuserio vaidmenį. Tai ne tik žmogus, atsakingas už finansavimą ir biudžetą. Prodiuseris ieško komandos, rūpinasi filmo rodymu, festivalių paraiškomis ir jo kelione po sukūrimo. Kai kuriais atvejais jis gali prisidėti ir prie kūrybinio proceso.

Kodėl lietuviškos animacijos nematome dažniau?

Nors Lietuvoje sukuriama nemažai animacinių filmų, jie ne visada pasiekia plačią vietos auditoriją. Dažnai jų kelionė prasideda užsienio festivaliuose, kur filmai dalyvauja tarptautiniame festivalių maratone. Tik vėliau jie gali pasirodyti Lietuvos kino festivaliuose ar kitose platformose.

Eva Rodz pastebi, kad viena iš problemų gali būti ir komunikacija – lietuviški animaciniai filmai pasiekia užsienio festivalius, tačiau apie jų sėkmę Lietuvoje ne visada pakankamai garsiai kalbama.

Pokalbyje taip pat minimi lietuviški animaciniai filmai, sulaukę tarptautinio dėmesio. Tarp jų – filmai, keliavę po festivalius Amerikoje ir Japonijoje, taip pat kūriniai, gavę apdovanojimų, suteikiančių galimybę pretenduoti į „Oskarų“ atranką.

Animacija – ne tik vaikams

Vienas svarbių pokalbio akcentų – animacijos auditorija. Eva Rodz pabrėžia, kad animacija neturėtų būti automatiškai siejama tik su vaikais. Suaugusiems skirtuose animaciniuose filmuose nagrinėjamos sudėtingos temos, todėl „Lithuanian Animation Focus“ programoje numatytos ir 14+ auditorijai skirtos peržiūros.

„Animacija nėra tik vaikams, yra ir filmai suaugusiems.“

Tarp animacijoje nagrinėjamų temų ji išskiria moteriškumą, santykius, šeimą ir ateities apmąstymus, tačiau pabrėžia, kad kūrėjų temos yra kur kas įvairesnės.

Jaunoji kūrėjų karta ir animacijos ateitis

„Animatest“ veikloje Eva Rodz daug dėmesio skiria jauniems žmonėms. Į animaciją ateina paaugliai, turintys skirtingų ambicijų – vieni nori animuoti, kiti kurti personažus ar pasaulius, dar kiti animaciją mato kaip priemonę instaliacijoms ir kitoms kūrybos formoms.

Pašnekovė paneigia ir vieną dažną mitą – norint tapti animatoriumi nebūtina puikiai piešti. Jos teigimu, animacija pirmiausia reikalauja kantrybės, o skirtingos technologijos suteikia galimybę kurti ir neturint tradicinių piešimo įgūdžių.

„Ne, ne, iš tikrųjų čia yra toks mitas. Gal labiau pasakyčiau, kad animacija yra kantrybės reikalaujantis amatas.“

Ji taip pat pastebi, kad jaunoji karta dažnai ateina su anime stilistikos įtaka. Tai, pasak jos, yra natūralus būdas jauniems žmonėms atrasti animacijos pasaulį, tačiau kartu svarbu parodyti, kad egzistuoja ir daugybė kitų animacijos kūrimo būdų.

Dirbtinis intelektas ir kūrybinė atsakomybė

Paskutinėje pokalbio dalyje dėmesys krypsta į vieną aktualiausių temų – dirbtinio intelekto naudojimą mene ir animacijoje. Eva Rodz pasakoja apie skirtingus būdus, kaip ši technologija jau naudojama kūryboje, tačiau kartu pabrėžia autorinių teisių, sąmoningo naudojimo ir žmogaus kūrybinio indėlio svarbą.

Pašnekovės nuomone, technologija gali būti įrankis, tačiau svarbu nepamiršti, kodėl kūrinys apskritai kuriamas ir kokią vertę jis turi. Ji pati kūryboje norėtų išsaugoti žmogaus darbo ir mąstymo svarbą.

„Aš suprantu visą tą optimizavimo momentą, bet man asmeniškai yra smagiau atrasti kūrybą ar sukurti kažką absoliučiai pačiai.“

„Lithuanian Animation Focus“ – galimybė pamatyti daugiau

Pokalbio pabaigoje Eva Rodz pristato „Lithuanian Animation Focus“ – keturių renginių ciklą, kurio kiekvienas renginys susideda iš diskusijos ir animacinių filmų peržiūros. Projekto tikslas – ne tik parodyti lietuvišką animaciją, bet ir atverti jos kūrimo procesą, supažindinti auditoriją su industrija bei žmonėmis, kurie kuria šiuos filmus.

„Lithuanian Animation Focus tai yra keturių renginių ciklas ir kiekvienas renginys turi tą pačią struktūrą. Iš pradžių mes turim diskusiją, o paskui filmų peržiūrą.“

Kur šiandien galima pamatyti lietuvišką animaciją? Pasak Eva Rodz, jos galima rasti kino festivaliuose, specialiose programose, „Lithuanian Animation Focus“ renginiuose ir kai kuriose skaitmeninėse platformose.