Laidoje „Vilniaus kodas“ Ričardas Sartatavičius kalbina istoriką, muziejininką ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinį direktorių Vydą Dolinską. Pokalbio centre – Valdovų rūmai, jų istorija ir sudėtingas atkūrimo kelias, trukęs ne vieną dešimtmetį. Vydas Dolinskas pasakoja, kaip archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir ikonografinė medžiaga padėjo atkurti istorinės rezidencijos vaizdą, kaip buvo kuriamas Valdovų rūmų muziejus ir kokią vietą šiandien jis užima Lietuvos kultūriniame bei valstybiniame gyvenime. Pokalbyje taip pat aptariamos Valdovų rūmų kolekcijos, parodos, istoriniai interjerai ir muziejaus ateities planai.

Nuo istorijos mokyklos suolo iki Valdovų rūmų

Pokalbis prasideda nuo paties Vydo Dolinsko kelio į istoriją. Pašnekovas pasakoja, kad apsispręsti studijuoti istoriją jį paskatino geri geografijos ir istorijos mokytojai. Tiesa, kurį laiką jis svarstė ir apie archeologiją, tačiau galiausiai pasirinko darbą su rašytiniais šaltiniais, knygomis ir tekstais.

Jo profesinis kelias vėliau susijungė su muziejininkyste, meno istorija, Vilniaus universiteto istorijos fakultetu ir galiausiai Valdovų rūmais. Šiandien istorikas vadovauja muziejui, kuris tapo viena iš svarbiausių istorijos, kultūros ir valstybės reprezentavimo erdvių Lietuvoje.

Valdovų rūmų atkūrimas – dešimtmečius trukęs procesas

Didelę pokalbio dalį užima Valdovų rūmų atkūrimo istorija. Tyrimai čia prasidėjo dar 1987-1988 metais, o rūmų atkūrimo idėja vėliau tapo viena iš daugiausiai diskusijų sukėlusių kultūros temų. Buvo svarstoma, ar rūmus apskritai reikia atkurti, kiek tai kainuos ir kokią funkciją ši vieta turėtų atlikti.

Vydas Dolinskas prisimena, kad tuometinės diskusijos buvo itin audringos, o rūmų atkūrimas buvo persipynęs ir su politinėmis bei visuomeninėmis diskusijomis. Tačiau, jo teigimu, ilgainiui svarbiausia tapo ne ginčai, o konkretus darbas ir sprendimų paieška.

„Mūsų tautinis atgimimas skatino domėjimąsi Valdovų rūmais, o Valdovų rūmų tyrimai skatino tautinį judėjimą.“

Pašnekovas pasakoja ir apie tai, kaip buvo sprendžiami finansavimo, projektavimo bei atkūrimo klausimai. Rūmų atkūrimas užtruko daugelį metų, o galutinis rezultatas buvo kuriamas remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais šaltiniais, ikonografija ir analogijomis su kitose Europos šalyse išlikusiomis istorinėmis rezidencijomis.

Kaip iš fragmentų atkuriamas istorinis pastatas?

Vienas įdomiausių pokalbio aspektų – klausimas, kaip galima atkurti rūmus, kurių autentiškos kolekcijos ir daugelis interjero detalių per istorinius sukrėtimus neišliko.

Tyrėjams teko dirbti su archeologiniais radiniais, autentiškais mūrais, ikonografine medžiaga, istoriniais dokumentais ir analogijomis. Valdovų rūmų tyrimų metu buvo rasta net apie pusę milijono įvairių radinių. Jie tapo svarbia atkuriamos rūmų istorijos dalimi.

„Ir iš tikrųjų, iš akmenėlių mozaika susidėliojo pakankamai tiksliai.“

Rūmuose buvo siekiama parodyti jų stilistinę raidą – nuo vėlyvosios gotikos iki renesanso ir ankstyvojo baroko. Tam pasitelktos atkurtos grindų plytelės, kokliai, vitražai ir kitos detalės. Kai kurių elementų autentiškai atkurti nebuvo įmanoma, todėl buvo remiamasi to paties laikotarpio Europos architektūros pavyzdžiais.

Muziejus, kuris nėra tik muziejus

Pokalbyje taip pat aiškinama, kokią funkciją buvo siekiama suteikti atkurtai istorinei rezidencijai. Valdovų rūmai buvo kuriami kaip daugiafunkcė kultūrinė erdvė – ne tik muziejus, kuriame saugomos ir pristatomos vertybės, bet ir vieta parodoms, edukacijai, kultūros renginiams, turizmui bei valstybės reprezentacijai.

Muziejaus ekspozicijose lankytojai gali susipažinti su rūmų raida, archeologiniais radiniais, autentiškais mūrais, istoriniais interjerais ir kultūros vertybėmis. Vydas Dolinskas pasakoja, kad buvo sukurti keturi pagrindiniai lankymo maršrutai, pristatantys skirtingas istorinės rezidencijos funkcijas.

Šalia istorinių interjerų ir rūmų raidos ekspozicijų pristatomi ginklai ir šarvai, rūmų buitis, virtuvės gyvenimas, muzikinė kultūra. Rūmuose taip pat veikia parodų erdvės, kuriose rengiamos įvairios teminės ir tarptautinės parodos.

Kolekcijos, kurios leidžia iš naujo pažinti Lietuvos istoriją

Atkuriant Valdovų rūmus teko spręsti ir dar vieną sudėtingą klausimą – kaip užpildyti juos vertybėmis. Autentiškos istorinių valdovų rūmų kolekcijos neišliko, todėl muziejus pradėjo formuoti naujas istorinių baldų, gobelenų, tapybos ir kitų vertybių kolekcijas.

Šiandien, pasak Vydo Dolinsko, Lietuvoje sukaupta viena reikšmingiausių istorinių baldų kolekcijų regione, taip pat didelė ir sena gobelenų kolekcija. Dalis eksponatų įsigyti iš Europos regionų, kuriuose veikė meistrai ir dirbtuvės, susijusios su Lietuvos valdovų aplinka.

„Dabar mes Lietuvoje turime vieną geriausių šiame regione istorinių baldų kolekcijų – nuo gotikos iki ankstyvojo baroko.“

Pašnekovas pabrėžia, kad šios kolekcijos leidžia Lietuvoje tyrinėti ir pažinti Europos renesanso bei ankstyvojo baroko meną, ornamentiką ir kultūrą taip, kaip anksčiau dėl išlikusių vertybių trūkumo nebuvo įmanoma.

Parodos, tarptautinis pasitikėjimas ir vertybių apsauga

Valdovų rūmuose per jų veiklos metus surengta daugybė parodų, kurioms eksponatai atkeliavo iš skirtingų Europos šalių ir institucijų. Tokios parodos reikalauja didelio organizacinio darbo – nuo eksponatų atrankos ir sutarčių iki draudimo, transportavimo, katalogų bei ekspozicijos parengimo.

Pokalbyje Vydas Dolinskas pasakoja ir apie tarptautinį pasitikėjimą muziejumi. Vienas iš pavyzdžių – Žygimanto Augusto gobelenų paroda, kurioje buvo pristatyta apie 40 audinių. Į Valdovų rūmus taip pat buvo atvežtos itin vertingos Dresdeno kolekcijos.

Natūraliai kyla klausimas – kaip saugomos tokios vertybės? Pašnekovas atskleidžia, kad muziejuje naudojamos fizinės ir elektroninės apsaugos sistemos, kontroliuojamas mikroklimatas, o ypatingai vertingoms parodoms prireikus pasitelkiama ir papildoma apsauga.

Valdovų rūmai – ne tik istorijai, bet ir šiandienai

Dar viena svarbi pokalbio tema – kas šiandien vyksta Valdovų rūmuose. Čia organizuojamos parodos, koncertai, operų pastatymai, konferencijos, valstybiniai susitikimai, prezidentiniai priėmimai, tarptautiniai renginiai ir kitų institucijų organizuojamos ceremonijos.

Pasak Vydo Dolinsko, per metus rūmuose įvyksta iki kelių šimtų įvairių renginių. Tam reikia didelio visos komandos darbo – renginiui pasiruošti kartais prireikia kelių dienų, nors pats renginys trunka vos kelias valandas.

„Tai iš tikrųjų, vykdom labai plačią veiklą, sakyčiau, modernaus, šiuolaikinio muziejaus, kuris, tiesiog yra istorinės kultūros labai aktyvus centras.“

Todėl Valdovų rūmai šiandien veikia ne tik kaip istorijos ir kultūros vertybių saugotojas, bet ir kaip aktyvus kultūros, visuomenės bei valstybės gyvenimo centras.

Žvilgsnis į ateitį

Pokalbio pabaigoje Ričardas Sartatavičius ir Vydas Dolinskas kalba apie ateities planus bei artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Valdovų rūmuose jau planuojama daugybė renginių, o muziejus rengiasi ir savo kultūrinei misijai.

Vienas iš akcentų – Ukrainos baroko pristatymas. Vydas Dolinskas pabrėžia, kad tai bus galimybė lankytojams iš arčiau susipažinti su Ukrainos kultūra ir istorija.