Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vieši Lina Giedrė, „Gaminkime kartu“ kūrėja, savo meile maisto gaminimui, receptams ir naminiam maistui besidalijanti su tūkstančiais žmonių. Pokalbyje su laidos vedėja Kristina Kanišauskaite-Šaltmere Lina pasakoja apie savo kelią nuo vaikystėje gimusios aistros gaminti iki šiandien kuriamų Lina Giedrė receptų, lengvų ir greitų receptų bei idėjų, kaip dažniau gaminti namuose. Kalbėdamos apie „Gaminkime kartu“, jos aptaria ne tik receptus, bet ir šeimos tradicijas, maistą, suburiantį prie bendro stalo, sezoniškumą, rudens skonius bei drąsą pradėti naują gyvenimo etapą.

Meilė gaminti prasidėjo dar vaikystėje

Linos santykis su virtuve susiformavo labai anksti. Vaikystėje dėl šeimos aplinkybių jai teko išmokti pasirūpinti maistu kartu su broliu. Tėtis padėjo išmokti gaminti, o pirmieji bandymai su kulinarinėmis knygomis ilgainiui virto vis didesniu pasitikėjimu savimi.

Lina prisimena, kad net tada, kai eksperimentai virtuvėje ne visada pavykdavo, šeimos palaikymas skatino nesustoti. Būtent taip, po truputį bandant, mokantis ir eksperimentuojant, gaminimas tapo savaime suprantama jos gyvenimo dalimi.

Svarbiausia – nebijoti savęs

Pokalbyje daug dėmesio skiriama ir drąsai pradėti. Lina sako, kad kartais žmogui reikia ne tiek išdrįsti, kiek nustoti bijoti savęs, savo išvaizdos, balso ar kitų žmonių nuomonės.

„Būkim tokie, kokie esam, ir tas veidrodis skirtingai rodo ir ryte, ir vakare, bet tai esmės nekeičia.“

Jos teigimu, niekas nėra tobulas, todėl laukti tinkamo momento ar idealios savo versijos nebūtina. Kartais daug svarbiau tiesiog pradėti daryti tai, kas patinka, ir priimti, kad ne viskas iš karto pavyks.

„Gaminkime kartu“ – nuo asmeninių užrašų iki didesnės bendruomenės

Lina pasakoja, kad jos receptų turinys iš pradžių buvo skirtas visai ne plačiai auditorijai. Receptų puslapis gimė kaip savotiški asmeniniai skanaus maisto užrašai – kad šeimai prireikus būtų galima greitai rasti jau išbandytą patiekalą.

„Aš nesu receptų kūrėja ir visą laiką tą akcentuoju, kad dalinuosi skaniais atradimais, kuriuos pati išbandau, kurie gaunasi, kuriuos galima namuose ir patiems pasigaminti.“

Tačiau asmeninis projektas pamažu išaugo į didesnę veiklą. Lina pradėjo ne tik gaminti, bet ir pati fotografuoti, filmuoti, montuoti bei pasakoti apie savo virtuvę. Pirmasis bandymas kalbėti vaizdo įrašuose jai pačiai buvo neįprastas, tačiau pozityvūs žmonių atsiliepimai paskatino tęsti.

Lengvi receptai, „restoranas namuose“ ir desertai

Linos kuriamas turinys turi skirtingas kryptis. Viena jų – lengvi ir greiti kasdieniai receptai, galintys tapti įkvėpimu tiems, kurie po darbo nebenori ilgai galvoti, ką pasigaminti vakarienei. Kitoje rubrikoje ji rodo, kaip namuose pasigaminti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi restorano patiekalas.

Ji taip pat pasakoja apie svečių laukimo idėjas – kaip nustebinti prie stalo susirinkusius žmones neišleidžiant viso atlyginimo ir nepraleidžiant virtuvėje visos dienos. O savaitgaliams skiriami desertai, tarp kurių Lina ieško ir mažiau cukraus turinčių, sveikatai palankesnių variantų.

Miesto daržas balkone

Maisto gaminimas prasideda ne tik virtuvėje. Lina pasakoja apie savo „miesto daržą“ balkone, kuriame auga bazilikai, rozmarinas, petražolės ir peletrūnas. Šviežios prieskoninės žolelės jai svarbios ne tik dėl grožio, bet pirmiausia dėl skonio ir šviežumo.

Ji taip pat dalijasi savo patirtimi ieškant patikimų produktų – tiek turguje, tiek pas vietinius augintojus. Per daugelį metų, pasak Linos, susiformuoja savotiškas asmeninis „žemėlapis“, kuriame žinai, iš ko verta pirkti konkrečias daržoves ar vaisius.

Naminis maistas – ne tik apie tai, kas lėkštėje

Pokalbyje paliečiama ir platesnė naminio maisto reikšmė. Lina prisimena laiką, kai šeima vakarieniaudavo kartu, o bendras maistas tapdavo ne tik galimybe pavalgyti, bet ir proga pasikalbėti apie praėjusią dieną.

„Tai ne tik laikas dalintis maistu, bet lygiai taip pat ir pasikalbėti, kaip sekėsi, kaip praėjo diena, ir pajausti, kas kuo gyvena.“

Lina nesiekia supriešinti namuose gaminamo ir užsakomo maisto. Ji pabrėžia, kad žmonės renkasi skirtingai ir visi variantai gali būti tinkami. Tačiau pati mato didelę vertę gaminime namuose – tai gali būti paprasčiau, greičiau, o renkantis produktus iš patikimų vietų galima geriau žinoti, ką valgai.

Rudens skoniai ir virtuvės sezoniškumas

Artėjant rudeniui, keičiasi ir virtuvės ritmas. Lina pasakoja apie moliūgus, šakniavaisius, morkas, brokolius, salierus ir kitus produktus, kurie vėstant orams natūraliai tampa patrauklesni.

Ji tiki sezoniškumu ir tuo, kad gamta pati padiktuoja, ko norisi skirtingu metų laiku. Ruduo kviečia į virtuvę įsileisti daugiau šilumos, jaukumo ir sodresnių skonių. Tarp pokalbyje minimų idėjų – net lazanė su baravykais ar rudeniškas risotto.

Kai gyvenimas pats parodo, kad metas keistis

Bene svarbiausia pokalbio dalis – Linos gyvenimo pokytis. Daugelį metų ji dirbo didelėse organizacijose, vadovavo rinkodaros departamentams ir buvo įsisukusi į nuolatinį darbų, susitikimų bei atsakomybių ritmą.

Pandemijos laikotarpiu intensyvus darbas nesustojo, o ilgainiui Lina pajuto didžiulį nuovargį. Tuo metu keitėsi ir šeimos gyvenimas – vaikai išsikėlė iš namų. Jos vyras paskatino sustoti ir pagalvoti, kiek dar galima gyventi tokiu tempu.

Lina galiausiai paliko didelę organizaciją, kurį laiką dar dirbo rinkodaros konsultante, o pamažu pradėjo leisti sau daugiau vietos naujai veiklai.

Dabar gaminimas jos gyvenime įgavo dar vieną sluoksnį – Lina ne tik gamina, bet ir kuria turinį, dalijasi atradimais bei įkvepia kitus dažniau užsukti į savo virtuves.

Būti savimi ir tiesiog daryti

Lina neslepia, kad ją pačią stebina tai, kaip greitai išaugo jos bendruomenė. Ji pasakoja apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie seka jos turinį socialiniuose tinkluose. Tačiau didžiausią džiaugsmą jai teikia ne skaičiai, o galimybė pagaliau būti savimi.

„Tas buvimas savimi, beje, buvimas tiesiog savimi po daugybės metų atstovavimo kitiems prekių ženklams ir kalbėjimo jų balsais, mane taip išlaisvina ir taip smagu.“

Pokalbis su Lina Giedre – apie maistą, kuris gali suburti, apie virtuvę, kuri tampa kūrybine erdve, ir apie gyvenimo etapą, kai pagaliau sau leidžiame daryti tai, kas iš tikrųjų patinka. Galiausiai svarbiausia žinutė paprasta: nebūtina laukti tobulo momento – kartais reikia tiesiog pradėti.