Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbėjosi su Vilniaus mažojo teatro aktoriais Valda Bičkute ir Sauliumi Ambrozaičiu apie artėjančią teatro komedijos „Vasarotojų karštinė“ premjerą. Carlo Goldoni kūryba paremtas spektaklis Vilniaus mažajame teatre žiūrovus nukels į XVIII amžiaus Italiją, tačiau jo temos išlieka aktualios ir šiandien. „Vasarotojų karštinė“ pasakoja apie žmonių norą sukurti tam tikrą įvaizdį, pademonstruoti socialinį statusą ir atrodyti geriau, nei yra iš tikrųjų. Pokalbyje aktoriai taip pat atskleidžia, kaip gimė jų personažai, kaip kuriama komedija, koks svarbus yra scenos partneris ir kodėl tikroji teatro magija atsiranda susitikus aktoriui ir žiūrovui.

Spektaklyje pasakojama apie dvi šeimas, besiruošiančias vasaroti. Viena jų turi tam daugiau galimybių, kita – mažiau, tačiau abi siekia sukurti tam tikrą įspūdį apie save. Noras atrodyti turtingam, sėkmingam, priklausyti tam tikram socialiniam sluoksniui ir neparodyti tikrosios savo situacijos tampa viena svarbiausių spektaklio temų.

Kai svarbiau atrodyti nei būti

Valda Bičkutė ir Saulius Ambrozaitis pokalbyje neslepia, kad Goldoni XVIII amžiuje aprašytos situacijos lengvai atpažįstamos ir šiuolaikiniame gyvenime. Aktoriui Sauliui Ambrozaičiui spektaklio temos primena šiandien kuriamą įvaizdį socialiniuose tinkluose, kai žmogus stengiasi parodyti geresnę savo gyvenimo versiją, nei yra iš tikrųjų.

Valda Bičkutė šią mintį apibendrina labai tiksliai: „Būtent tas skirtumas – atrodyti ir būti. Kaip atrodyti, o kaip būti – visai skirtingi dalykai.“

Pasak aktorių, šiandien panašias situacijas galima pastebėti įvairiose gyvenimo srityse – nuo socialinių tinklų iki vartojimo, aprangos ar noro demonstruoti tam tikrą statusą. Spektaklyje žmonės stengiasi išlaikyti savo sukurtą įvaizdį net tuomet, kai tam reikia skolintis, parduoti turimus daiktus ar gyventi ne pagal savo galimybes.

Bridžida – apie laisvę ir moters padėtį

Valda Bičkutė spektaklyje kuria Bridžidos personažą. Kalbėdama apie savo vaidmenį aktorė išskiria ne tik komišką pjesės pusę, bet ir joje slypinčią moters laisvės temą.

Pasak aktorės, Goldoni pjesėje tarnaitės personažas išsiskiria tuo, kad išlaiko gyvą ryšį su savimi, yra natūrali ir nuoširdi. Būtent šis kontrastas tarp „atrodyti“ ir „būti“ tampa svarbus ir Bridžidos istorijoje. Personaže atsiskleidžia ir moters siekis išsilaisvinti iš tuo metu egzistavusių socialinių bei šeimos suvaržymų.

Ferdinandas – noras būti mylimam ir pastebėtam

Saulius Ambrozaitis spektaklyje vaidina Ferdinandą – personažą, kuris, kaip pats aktorius pasakoja, nori būti dėmesio centre, būti mylimas ir gerbiamas. Nors aplinkinių vertinamas ne pačiais palankiausiais epitetais, Ferdinandas nėra vien tik komiška figūra.

Aktorius jį apibūdina kaip žmogų, kuris atkakliai eina savo tikslo link, kartais peržengdamas ribas, tačiau iš esmės ieško meilės, dėmesio ir pripažinimo.

Ilgas kelias iki premjeros

„Vasarotojų karštinė“ aktorių gyvenime atsirado gerokai anksčiau nei artėjant dabartinei premjerai. Valda Bičkutė pasakoja, kad pjesė pirmą kartą buvo skaitoma dar 2020 metais, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai teatro veikla buvo sustojusi. Tuo metu aktoriai ieškojo būdų tęsti kūrybinį procesą ir susitikdavo nuotoliniams pjesių skaitymams.

Per kelerius metus spektaklio medžiaga buvo ne kartą analizuojama, vyko kūrybiniai susitikimai ir dirbtuvės su Italijos teatro kūrėjais. Taigi dabartinė premjera yra ilgo kūrybinio proceso rezultatas.

Sauliui Ambrozaičiui kelias iki Ferdinando taip pat nebuvo tiesus. Aktorius pasakoja, kad iš pradžių net nebuvo aišku, kokį personažą jis vaidins, o Ferdinando vaidmuo jam atiteko tik vėliau, pasikeitus aktorių sudėčiai.

Komedija nėra vien juokas

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama ir komedijos žanrui. Valda Bičkutė pabrėžia, kad norint sukurti tikrai veikiančią komediją, pirmiausia reikia suprasti personažus ir jų skausmą. „Komedijoje irgi yra daug skausmo ir gylio.“

Aktoriai pasakoja, kad repeticijų metu netrūksta juoko, tačiau artėjant premjerai daugėja ir įtampos, nuovargio bei atsakomybės. Komedija reikalauja labai tikslaus tempo, reakcijos ir gebėjimo būti čia ir dabar.

Aktorius negali būti vienas

Vienas įdomiausių pokalbio aspektų – aktoriaus santykis su scenos partneriu. Valda Bičkutė pabrėžia, kad aktorystė neatsiejama nuo partnerystės: „Aktorystė yra partnerystė. Čia galima dėti lygybės ženklą. Aktorius vienas lauke ne karys.“

Anot aktorės, scenos partneris suteikia galimybę reaguoti, o būtent reakcija tampa vienu svarbiausių vaidybos elementų. Ji cituoja aktorių Beną Kingsley: „acting is reacting“, kitaip tariant, vaidyba yra reagavimas.

Saulius Ambrozaitis taip pat pabrėžia, kad spektaklio metu partnerį reikia kiekvieną kartą „paduoti“ iš naujo. Tikras ryšys scenoje atsiranda tuomet, kai aktorius ne mechaniškai atlieka išmoktą veiksmą, o iš tikrųjų girdi ir mato kitą žmogų.

Teatras pradeda gyventi susitikęs su žiūrovu

Aktoriai kalba ir apie vieną svarbiausių teatro paslapčių – žiūrovo reakciją. Saulius Ambrozaitis neslepia, kad gyvas publikos atsakas aktoriui suteikia energijos ir leidžia scenoje jaustis laisviau. Valda Bičkutė žiūrovo reakciją vadina dovana aktoriui.

Tačiau teatras, pasak aktorės, niekada nėra iki galo nuspėjamas. Tas pats spektaklis, tie patys aktoriai ir tie patys tekstai skirtingą vakarą gali sukelti visiškai kitokią publikos reakciją. Būtent ši gyva, nepakartojama sąveika ir yra viena didžiausių teatro magijų.

Premjera – tikrojo spektaklio pradžia

„Vasarotojų karštinė“ Vilniaus mažajame teatre žiūrovams bus pristatyta rugsėjo 24, 25 ir 26 dienomis. Tačiau, kaip pokalbyje sako Valda Bičkutė, premjera nėra proceso pabaiga. Tik susitikus su žiūrovais spektaklis pradeda savo tikrąjį gyvenimą. Po pirmųjų pasirodymų keičiasi tempas, atsiranda naujų reakcijų, o aktoriai dar geriau pajunta savo personažus ir spektaklio dinamiką.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkas iš Bulgarijos Julijanas Tabakovas. Kostiumuose susijungia XVIII amžiaus estetika ir šiuolaikiniai elementai, o spektaklis kuriamas kaip tam tikra eklektika.

Teatras kaip šventė

Pokalbio pabaigoje aktoriai kviečia į „Vasarotojų karštinę“ tuos, kurie yra išsiilgę teatro, gero aktorinio darbo ir šviesesnės emocijos. Tai spektaklis žiūrovui, kuris nori ne tik stebėti istoriją, bet ir būti gyvo teatro proceso dalimi.

„Vasarotojų karštinė“ Vilniaus mažajame teatre – rugsėjo 24, 25 ir 26 dienomis.