Vilnius nuo vandens leidžia sostinę pažinti visiškai kitaip. Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina laivo „Barža“ kapitoną Remigijų Kiną ir gidę Godą Juocevičiūtę apie laivybą Vilniuje, ekskursijas Nerimi ir miesto istorijas, atsiveriančias nuo vandens. Pokalbyje atskleidžiama, kodėl Neris yra neatsiejama Vilniaus tapatybės dalis, kaip vystosi vandens turizmas Vilniuje ir kuo kelionės upe leidžia kitaip pažinti sostinę. Tai pasakojimas apie miestą, kurio istorija ir šiandieninis gyvenimas neatsiejami nuo upės.

Neris – daugiau nei upė

Pokalbyje atskleidžiama, kad Neris nėra tik miesto kraštovaizdžio dalis. Ji šimtmečius formavo Vilniaus istoriją, prekybą, žmonių kasdienybę ir iki šiol kuria išskirtines patirtis tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

Gidė Goda Jucevičiūtė pasakoja, kad net gimtajame mieste kiekviena kelionė upe leidžia Vilnių pamatyti vis kitaip.

„Kiekvieną kartą Neris atsiskleidžia kitokia ir parodo kitokį savo veidą.“

Anot jos, nuo vandens atsiveria ne tik architektūra, bet ir istorijos, kurios sausumoje dažnai lieka nepastebėtos.

Kaip muzika atvedė į laivybą?

Remigijaus Kino kelias į laivybą prasidėjo netikėtai – nuo muzikos. Vaikystėje pažintis su Nemunu ir vandeniu buvo natūrali kasdienybės dalis, tačiau mintis tapti kapitonu gimė gerokai vėliau.

„Vilniuje atsidūriau per muziką, o vandenį pamilau palaipsniui. Visur linksma, visur geri žmonės ir čia, ir čia.“

Šiandien jo organizuojamos kelionės Nerimi apjungia muziką, renginius ir miesto pažinimą, o kiekviena diena ant vandens atneša naujų situacijų.

Gyvenimas ant upės niekada nebūna toks pats

Laivyba sostinėje reikalauja ne tik gero pasirengimo, bet ir nuolatinio budrumo. Vandens lygio pokyčiai, sąnašos, povandeniniai objektai ar net statomi tiltai keičia laivybos sąlygas.

Remigijus Kinas pasakoja, kad kiekviena diena atneša naujų iššūkių.

„Kas kartą kažkas nauja – upė kyla, krenta, kažką atneša, kažkur užstringa medis. Kasdien kažkas įvyksta.“

Laivininkai ne tik plukdo keleivius, bet ir rūpinasi prieplaukomis, buksyruoja kitus laivus bei nuolat stebi upės būklę.

Vilniaus istorija atsiveria nuo vandens

Plaukiant Nerimi galima pažinti visai kitokį miestą. Ekskursijų metu pasakojama apie senąją laivybą, upeivius, garlaivius, potvynius, ledo lyčių sukeltas nelaimes, istorinius tiltus ir miesto raidą.

Pasak Godos Jucevičiūtės, ekskursijos ant vandens skiriasi nuo įprastų pasivaikščiojimų.

„Sausumoje žmonės ilgiau išlaiko dėmesį, o Neryje pati upė sukuria tokią atmosferą, kad po valandos žmonės tiesiog pasineria į tą vandens pasaulį.“

Būtent todėl kelionė upe tampa ne tik pažintine, bet ir emocine patirtimi.

Kodėl verta daugiau dėmesio skirti vandens turizmui?

Pašnekovai sutaria, kad Vilnius turi didžiulį potencialą tapti dar aktyvesniu vandens miestu. Nors laivyba kasmet populiarėja, vis dar yra neišnaudotų galimybių – tiek plečiant maršrutus, tiek mažinant biurokratines kliūtis.

Remigijus Kinas įsitikinęs, kad sostinės upė gali būti dar patrauklesnė tiek vilniečiams, tiek turistams.

„Labai giria Vilnių – labai žalias, unikalus miestas, kad per patį centrą turime upę.“

Gyvos istorijos ir netikėti nuotykiai

Pokalbio metu netrūksta ir linksmų istorijų iš laivo gyvenimo – nuo vestuvių, kuriose laikinai „dingo“ nuotaka, iki moksleivių, kurie, gavę progą trumpam pavairuoti laivą, pamiršta telefonus ir atranda visai kitokį ryšį su upe.

Pašnekovai kalba ir apie augantį jaunimo susidomėjimą pažintinėmis kelionėmis, netradicinėmis pamokomis bei galimybe Vilnių pažinti ne iš vadovėlių, o gyvai.

Upė, kuri vis dar kuria Vilnių

Laidoje „Sostinės horizontai“ atsiskleidžia, kad Neris – tai ne tik vandens kelias. Ji pasakoja miesto istoriją, jungia žmones, įkvepia naujas iniciatyvas ir leidžia iš naujo atrasti sostinę. Pokalbis primena, jog kartais užtenka pakeisti žiūrėjimo kampą, kad gerai pažįstamas Vilnius nustebintų iš naujo.