Patyčios mokykloje išlieka viena aktualiausių vaikų gerovės problemų Lietuvoje. Nors apie patyčių prevenciją kalbama jau daugelį metų, o mokyklose diegiamos įvairios prevencinės programos, vaikų patyčios vis dar daro reikšmingą poveikį vaikų emocinei sveikatai ir mokyklos kultūrai. Tyrimai bei realios mokinių patirtys rodo, kad problema išlieka aktuali, todėl svarbu ieškoti veiksmingų sprendimų. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina psichologą, organizacijos „Mostai“ mokymų partnerį Gintautą Katulį apie patyčių priežastis, jų pasekmes ir efektyviausius prevencijos būdus.

Kas iš tiesų yra patyčios?

Pašnekovas pabrėžia, kad ne kiekvienas konfliktas tarp vaikų yra patyčios. Tam, kad elgesys būtų laikomas patyčiomis, turi būti trys pagrindiniai elementai: siekis pakenkti, pasikartojantis elgesys ir galios ar statuso skirtumas tarp vaikų.

„Patyčiose būtinas statusų skirtumas. Galingesnis socialiai, fiziškai ar kitaip žemina silpnesnį.“

Laidoje aptariamos fizinės, verbalinės, socialinės ir elektroninės patyčios. Pasak psichologo, internetinės patyčios dažniausiai nėra naujas reiškinys, o tik pratęsia tai, kas vyksta realiame gyvenime.

Kodėl vaikai tyčiojasi?

Viena svarbiausių pokalbio temų – patyčių priežastys. Gintautas Katulis aiškina, kad dažnai patyčios tampa būdu siekti statuso, pripažinimo ar galios grupėje.

„Labai dažnai patyčios yra būdas gauti statusą, gauti galią, jaustis stipresniu.“

Pašnekovas pabrėžia, kad vaikams svarbu jaustis kompetentingiems ir vertingiems. Jei šių poreikių nepavyksta patenkinti šeimoje, moksluose ar kitose veiklose, dalis vaikų ieško kitų būdų išsiskirti ir įsitvirtinti grupėje.

Šeimos vaidmuo – didesnis nei atrodo

Pokalbyje daug dėmesio skiriama šeimos įtakai. Vaikai iš šeimos atsineša ne tik vertybes, bet ir būdus spręsti konfliktus bei siekti savo tikslų.

Jeigu šeimoje vyrauja pagarba, empatija ir konstruktyvus bendravimas, vaikas dažniau tuos pačius įgūdžius taiko ir mokykloje. Tuo tarpu smurtiniai ar žeminantys bendravimo modeliai gali būti perkeliami į santykius su bendraamžiais.

Pasak pašnekovo, palaikanti šeima taip pat tampa svarbiu apsauginiu veiksniu vaikams, kurie patiria patyčias.

Kodėl stebėtojai dažnai tyli?

Patyčios dažniausiai vyksta aplinkiniams matant, tačiau kiti vaikai retai įsikiša. Psichologas aiškina, kad tai dažnai susiję su baime prarasti savo statusą ar pačiam tapti patyčių taikiniu.

Dėl šios priežasties labai svarbu kurti tokią klasės kultūrą, kurioje patyčių netoleravimas būtų laikomas norma, o pagalba kitam – vertybe.

Pasekmės, kurios gali lydėti visą gyvenimą

Laidoje aptariamos ir ilgalaikės patyčių pasekmės. Tyrimai rodo, kad patyčias patyrę žmonės dažniau susiduria su nerimo, depresijos, savivertės problemomis. Kai kuriais atvejais pasekmės atsispindi ir profesiniame gyvenime.

„Patyčių patyrimas vienareikšmiškai turi stiprias neigiamas pasekmes, kurios persikelia ir į suaugusiojo gyvenimą.“

Pasak G. Katulio, svarbu suprasti, kad patyčios nėra nekaltas vaikų žaidimas ar charakterį ugdanti patirtis. Tai reiškinys, galintis turėti ilgalaikį poveikį žmogaus emocinei gerovei.

Ką reikėtų keisti mokyklose?

Psichologas ragina daugiau dėmesio skirti ne vien reagavimui į jau įvykusias patyčias, bet ir prevencijai. Jo teigimu, tikrasis pokytis prasideda ne nuo pavienių paskaitų ar projektų, o nuo visos mokyklos kultūros.

„Kaip mes galime konfliktinėje terpėje sukurti saugią aplinką vaikams, kai nesusikuriame saugios aplinkos suaugusiesiems?“

Laidoje aptariamos Lietuvoje naudojamos prevencinės programos, Skandinavijos šalių patirtis ir būtinybė stiprinti mokyklų, tėvų bei pedagogų bendradarbiavimą.

Ką daryti vaikui, kuris bijo eiti į mokyklą?

Pokalbio pabaigoje aptariami praktiniai patarimai šeimoms. Pasak pašnekovo, svarbu ieškoti aplinkų, kuriose vaikas gali patirti sėkmę, stiprinti savo pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Kai kuriais atvejais verta svarstyti ir mokyklos keitimą, tačiau vien to nepakanka – būtina užtikrinti ir emocinį palaikymą.

„Svarbu, kad vaikas turėtų bent vieną terpę, kurioje jaučiasi stiprus, priimtas ir gali atskleisti save.“

Tai pokalbis ne tik apie patyčias, bet ir apie tai, kaip kuriama saugi bendruomenė, kurioje kiekvienas vaikas gali augti jausdamasis priimtas, gerbiamas ir vertingas.