Laidoje „Vilniaus ritmu“ svečiuojasi Rugilė Norbutaitė (sceninis vardas „thelastsunday“) bei dainų autorė ir atlikėja Jausmė Elena Stonkutė. Pokalbio centre – jų bendras albumas „Neriuos“, kuris pradžioje buvo sumanytas kaip akademinis projektas, tačiau jau kūrybinio proceso eigoje tapo aišku, kad šis darbas peržengia diplominio darbo ribas. Albumas vystėsi kaip vientisas pasakojimas, jungiantis skirtingas patirtis, emocijas ir muzikines kalbas į vieną bendrą kelionę.
„Mano absoliučiai asmeninė kelionė, kuri turbūt tampa universalia, nes mes visi einam per tą patį – per gedulą, per praradimus, per atradimus, per nerimą, per baimes, per džiaugsmus.“
Pažintis, prasidėjusi šiuolaikiškai
Atlikėjų kelias viena pas kitą prasidėjo internete – per socialinius tinklus ir kūrybines paieškas. Jausmei tuo metu studijuojant garso režisūrą, o Rugilei aktyviai kuriant savo muziką, bendradarbiavimo idėja gimė natūraliai ir be didelių abejonių. Sprendimas dirbti kartu buvo greitas, paremtas ne ilgais svarstymais, o vidiniu pajautimu, kuris vėliau tapo viso albumo pagrindu.
„Man su savo vokalais labai sunku dirbti vienai, o dirbti su kitu žmogumi buvo daug atviresnis procesas. Tiesiog sakėm – darom.“
Kūryba kaip vidinė erdvė
„Neriuos“ kūrybinis procesas tapo ne tik muzikiniu, bet ir giliai emociniu išgyvenimu. Studija virto erdve, kurioje buvo galima sustoti, pabėgti nuo kasdienio tempo ir įsiklausyti į save. Atlikėjos pasakoja, kad sesijos dažnai prasidėdavo nuovargiu, o baigdavosi palengvėjimu – lyg vidiniu apsivalymu.
„Aš sakiau, kad tai buvo terapija po terapijos. Aš nebūčiau ištvėrus to laiko, jeigu ne šitas procesas.“
Laikui bėgant keitėsi ne tik dainų formos ar aranžuotės, bet ir pačių kūrėjų būsena – nuo pirmųjų įrašų iki paskutiniųjų sesijų.
Skirtingos kartos – bendra kalba
Rugilę ir Jausmę skiria kartų skirtumas, tačiau jis tapo ne kliūtimi, o kūrybine jėga. Skirtingos muzikinės patirtys, skirtingi įtakų sluoksniai ir savitas požiūris į garsą leido sukurti albumą, kuriame susitinka 90-ųjų nostalgija, šiuolaikinė elektronika, alternatyva ir lietuviški motyvai.
„Mes esame labai skirtingos kartos, bet labai panašiai suvokiam muziką. Tas skirtumas kaip tik apjungia skambesį.“
Eksperimentas kaip natūrali būsena
Instrumentalai albume gimė kaip savarankiškas pagrindas, ant kurio vėliau buvo kuriami vokalai. Šioje dalyje atlikėjos leido sau daug spontaniškumo – nuo sluoksniuotų pritariančiųjų vokalų iki netikėtų instrumentinių sprendimų. Kanklės albume naudojamos ne kaip tradicinis folkloro ženklas, o kaip tekstūrinis, kartais net pop muzikai artimas elementas.
„Mes prisirašėm labai daug variantų. Kartais sunku viską sujungti, bet buvo labai gera turėti iš ko rinktis.“
„Neriuos“ – daina, tapusi simboliu
Titulinė albumo daina „Neriuos“ Jausmei turi ypatingą reikšmę. Ji tapo savotišku viso albumo centru ir emociniu atspirties tašku, kuris kūrybos metu įgavo naujų prasmių ir asmeniškumo sluoksnių.
„Aš rašiau apie savo gyvastį, apie išsinėrimą, bet vėliau ta daina perėjo į visiškai kitą lygmenį.“
Leisti albumui kvėpuoti
Šiandien „Neriuos“ jau gyvena už studijos ribų – planuojami koncertai, pasirodymai ir tolesnės kūrybinės paieškos. Atlikėjos neskuba, leidžia albumui augti natūraliai ir ieško naujų formų, kaip šią muziką perteikti gyvai.
„Tikrai nemanau, kad mes nustosim. Tiesiog ieškosim toliau.“
