Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Lietuvos muzikos industrija šiandien išgyvena ryškius pokyčius – auga Lietuvos muzikos scena, plečiasi koncertų pasiūla, atsiranda naujų muzikos erdvių ir galimybių jauniesiems atlikėjams. Tačiau kartu kyla klausimų: kokia yra Vilniaus naktinio gyvenimo ateitis, kaip keičiasi renginių lankytojų įpročiai ir kokių sąlygų reikia stipriam kultūros sektoriui Lietuvoje? Apie tai laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su Martynu Butkevičiumi – muzikos vadybininku, koncertų organizatoriumi, agentūros „8 Days A Week“ bendraįkūrėju ir vadovu. Pokalbyje aptariami Vilniaus renginiai, muzikos industrijos iššūkiai ir kultūrinių erdvių svarba miestui.

Lietuvos muzikos scena – naujas augimo etapas

Vertindamas šiandienos Lietuvos muzikos industriją, Martynas Butkevičius neslepia optimizmo. Pasak jo, šalies muzikos scena dar niekada nebuvo tokia stipri, o lietuvių atlikėjai vis dažniau įsitvirtina ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Nuo didelių koncertų Lietuvoje iki alternatyvios muzikos turų Kinijoje ir Japonijoje – šalies muzikantai įrodo, kad gali konkuruoti pasauliniu mastu.

„Lietuvos muzika dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar“, – teigia pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į augančią koncertų kokybę. Šiandien atlikėjai patys kuria koncertų koncepcijas, rūpinasi scenografija, technologiniais sprendimais ir žiūrovų patirtimi. Kartu auga ir visa muzikos industrijos ekosistema – technikai, garsistai, apšvietėjai, scenografai bei kiti renginių kūrimo profesionalai. Anot Martyno, Lietuvos koncertų sektorius per pastaruosius metus padarė didžiulį kokybinį šuolį.

„Estrada“ – erdvė, kurioje auginami ateities talentai

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta ir Vilniaus muzikos erdvėms. Viena iš jų – „Estrada“, pirmoji Vilniaus miesto dainykla, įsikūrusi istorinėje Vilniaus gatvėje. Jos tikslas – kurti naują muzikos dainyklų tradiciją Lietuvoje, suburti muzikantus ir suteikti galimybę pasirodyti dar tik pradedantiems atlikėjams.

Martynas pabrėžia, kad tokios vietos yra svarbios visai muzikos industrijai. Būtent mažesnėse scenose jauni atlikėjai įgyja pirmosios viešos pasirodymų patirties, atranda savo auditoriją ir pradeda profesionalų kelią. Šiandien Vilniuje veikia jau 23 dainyklos, o pirmosios iniciatyvos patirtis, pasak pašnekovo, prisidėjo prie platesnio šio modelio plitimo.

„Mes auginam ateities talentus, kurie iš jų turbūt po trijų, penkių metų gros kokiam nors Kalnų parke“, – apie tokių erdvių reikšmę kalba Martynas.

Vilniaus naktinis gyvenimas ir pasikeitę jaunimo įpročiai

Ar Vilnius šiandien turi ką pasiūlyti norintiems aktyviai leisti vakarus? Martyno teigimu, pasirinkimų mieste netrūksta, tačiau pasikeitė žmonių įpročiai, ypač jaunosios kartos. Tam įtakos turėjo ne tik technologijos ir naujos laisvalaikio formos, bet ir COVID-19 pandemija, kurios metu dalis paauglių praleido itin svarbų socializacijos etapą.

Pašnekovas pastebi, kad daliai jaunų žmonių šiandien sunkiau įsitraukti į koncertų ir klubų kultūrą. Jie kitaip renkasi laisvalaikį, kitaip bendrauja ir ne visada jaučia poreikį dalyvauti renginiuose, kurie anksčiau natūraliai pritraukdavo jų bendraamžius.

Todėl kultūros ir renginių organizatoriams tenka ieškoti naujų būdų, kaip jaunus žmones sudominti, įtraukti ir paskatinti sugrįžti. Martyno manymu, svarbu ne tik pritraukti žmogų vienam vakarui, bet ir sukurti priežastį, dėl kurios jis norėtų sugrįžti.

Ar Vilniaus rajonams reikia daugiau kultūrinių erdvių?

Dar viena pokalbio tema – kultūrinio gyvenimo plėtra už miesto centro ribų. Martynas pastebi, kad dauguma naujų iniciatyvų koncentruojasi centrinėje miesto dalyje, nors bendruomenių ir potencialių lankytojų netrūksta ir tokiuose rajonuose kaip Pašilaičiai ar Pilaitė.

Jo manymu, nedidelės kavinės, barai, kultūros erdvės ar kitos bendruomenių susibūrimo vietos gali tapti svarbiais rajonų traukos centrais. Tačiau tokioms iniciatyvoms įgyvendinti reikia palankesnių sąlygų, nes nuomos kainos, mokesčiai ir biurokratiniai procesai dažnai tampa rimta kliūtimi.

„Jeigu kažkas dabar klausydami mūsų šitą pokalbį mąsto kažką daryti savo mėgstamame rajone, tai darykit. Jei tik turit galimybę, darykit, nes tai labai svarbu“, – ragina pašnekovas.

Kultūra – ne tik kūryba, bet ir verslas

Pokalbyje Martynas taip pat atvirai kalba apie kultūros sektoriaus ekonominius iššūkius ir valstybės palaikymo svarbą. Jo teigimu, kultūros industrija dažnai romantizuojama, pamirštant, kad už kiekvieno renginio, koncerto ar kūrybinio projekto stovi daugybė žmonių, kuriems tai yra darbas ir pragyvenimo šaltinis.

Kultūros organizacijoms reikia finansinių išteklių, galimybės investuoti į naujas idėjas ir sąlygų ilgalaikiam veiklos tęstinumui. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kultūros sektorius susiduria su didele mokestine našta ir nepakankamu palaikymu, o tai riboja galimybes įgyvendinti ambicingus projektus.

„Kultūra yra tas pats verslas“, – pabrėžia Martynas.

Jo įsitikinimu, kultūra neturėtų būti laikoma antraeiliu miesto ar valstybės prioritetu. Ji kuria darbo vietas, stiprina bendruomenes, pritraukia lankytojus ir formuoja miesto tapatybę.

Vilnius – miestas, kuriame norisi kurti ir sugrįžti

Martynas Butkevičius pokalbyje dalijasi ir savo asmeniniu santykiu su Vilniumi. Į sostinę atvykęs iš Panevėžio, jis pasakoja, kad nuo pat pradžių norėjo gyventi būtent šiame mieste. Šiandien Vilnių vertina kaip vietą, kurioje galima kurti tarptautinio masto projektus, tačiau kartu išlaikyti stiprų ryšį su vietos bendruomene.

Vienas tokių projektų – buvusio Lukiškių kalėjimo konversija, atvėrusi naujų galimybių ne tik kultūrai, bet ir turizmui. Ši erdvė tapo vienu iš lankomų Vilniaus objektų ir prisideda prie miesto pristatymo užsienio svečiams.

Pašnekovas džiaugiasi, kad Vilnius tampa vis įvairesnis, tarptautiškesnis ir atviresnis. Jo manymu, svarbu ne tik kurti patrauklų miestą atvykstantiems, bet ir užtikrinti, kad patys vilniečiai turėtų kuo mėgautis.

Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų

Pokalbio pabaigoje Martynas primena, kad kultūrinio gyvenimo stiprinimas nėra vien renginių organizatorių ar valdžios institucijų atsakomybė. Kiekvienas žmogus gali prisidėti – lankydamasis koncertuose, kine, palaikydamas vietos kūrėjus ar atrasdamas naujas kultūrines erdves.

Muzika, pasak jo, yra neatsiejama asmeninių patirčių dalis. Ji lydi skirtingus gyvenimo etapus, sukelia prisiminimus ir padeda atrasti naujus pasaulius. Todėl svarbu ne tik klausytis to, kas pažįstama, bet ir nuolat ieškoti naujų garsų, atlikėjų bei patirčių.

„Kiekvienas iš mūsų gali būti kultūros vartotojas, gali prie to tiesiogiai prisidėti“, – sako Martynas Butkevičius.

Kodėl šiandien Lietuvos muzikos industrija išgyvena augimo laikotarpį? Kaip keičiasi Vilniaus naktinis gyvenimas ir kokių kultūrinių erdvių miestui dar trūksta? Kodėl jaunąją kartą vis sunkiau sudominti koncertais ir kokio palaikymo reikia kultūros sektoriui?