Kaip keičiasi švietimas Lietuvoje ir kokias galimybes mokiniams atveria nuotolinis mokymasis? „Digiklasės“ bendraįkūrėjas Eimantas Bekėža laidoje „Sostinės horizontai“ su vedėju Tomu Juknevičiumi pasakoja apie nuotolinį ugdymą Lietuvoje, nuotolinės mokyklos kūrimą ir švietimo ateitį. Pokalbyje pristatoma, kaip iš nedidelės idėjos gimė švietimo startuolis „Digiklasė“, šiandien siūlantis grupines ir individualias nuotolines pamokas, pasiruošimą valstybiniams egzaminams bei nuotolinio ugdymo galimybę „Digi licėjuje“. Tai istorija apie technologijas, mokytojų talentus ir siekį padaryti kokybišką mokymąsi prieinamesnį skirtingų poreikių mokiniams.

Nuo fizikos olimpiadų iki verslo kūrimo

Eimanto Bekėžos kelias prasidėjo Plungėje, kur dar mokykloje jis išsiskyrė susidomėjimu tiksliaisiais mokslais. Dalyvavimas fizikos olimpiadose, puikūs rezultatai ir ankstyva mokytojavimo patirtis tapo pagrindu tolesniam pasirinkimui – fizikos studijoms Vilniaus universitete.

Pašnekovas prisimena, kad mokymas jo gyvenime atsirado gerokai anksčiau nei verslo idėjos. Dar dešimtoje klasėje jis pats vedė fizikos pamokas bendraklasiams. Vėliau studijuodamas neapsiribojo vien akademine veikla – ieškojo galimybių kurti, eksperimentuoti ir išbandyti skirtingas verslo idėjas.

Pasak Eimanto, fizikos studijos suteikė ne tik konkrečių dalykinių žinių, bet ir gebėjimą konceptualiai mąstyti, analizuoti sudėtingus procesus bei ieškoti sprendimų. Šiuos įgūdžius jis pritaiko ir šiandien, vystydamas švietimo verslą.

Pandemija, tapusi naujo verslo pradžia

„Digiklasės“ atsiradimas glaudžiai susijęs su COVID-19 pandemija. Iki tol Eimantas kartu su verslo partneriu Silvestru Stonkumi vystė kitą projektą, susijusį su skaitmeniniais sprendimais restoranams. Tačiau pandemija sustabdė šiuos planus ir privertė iš naujo įvertinti, kur galima pritaikyti savo gebėjimus.

Tuo metu išryškėjo ir kita problema – dvyliktokams artėjo egzaminai, o dalis mokinių dėl pasikeitusios situacijos neteko įprastos prieigos prie mokytojų ir pasiruošimo priemonių. Eimantas, turėdamas mokytojavimo patirties, kartu su partneriu nusprendė greitai reaguoti.

Per tris dienas buvo parengta „Facebook“ grupė, sukurtos registracijos formos ir pasiūlytas pirmasis produktas – fizikos bei matematikos pasiruošimas egzaminams, nuotolinės pamokos ir tiesioginės transliacijos.

Taip gimė „Digiklasė“. Pradėję nuo paprasto sprendimo, kūrėjai turėjo ambiciją išauginti jį į didesnį švietimo projektą. Augant veiklai, prisijungė ir pirmasis investuotojas Mantas Tonkus, kuris ne tik investavo į idėją, bet ir aktyviai įsitraukė į jos vystymą.

Trys skirtingi produktai ir auganti mokymosi bendruomenė

Šiandien „Digiklasės“ veikla apima tris skirtingus produktus: „Digiklasę“, „Digi Vienas“ ir „Digi licėjų“.

Pirmasis projektas prasidėjo nuo grupinių užsiėmimų, vėliau buvo sukurtas individualių pamokų produktas, o dar vienas svarbus žingsnis – nuotolinio formalaus ugdymo mokykla „Digi licėjus“. Kiekvienas šių sprendimų skirtas skirtingiems mokinių poreikiams ir mokymosi būdams.

Pokalbyje Eimantas pasakoja ir apie veiklos mastą. Jo teigimu, per metus su projekto veikla susiję maždaug 12 tūkstančių mokinių, o mokytojų bendruomenė apima daugiau nei 600 pedagogų.

„Digiklasės“ veikla neapsiriboja vien Lietuva. Pokalbyje pristatoma ir patirtis Pietų Afrikos Respublikoje, kur nuotoliniu būdu dirbama su vietiniais mokytojais. Pašnekovas pasakoja apie atrankų metu sutiktus žmones, kurių darbo ir gyvenimo sąlygos kartais labai skiriasi nuo įprastų Lietuvos mokyklų aplinkos.

Ar nuotolinis ugdymas gali būti alternatyva tradicinei mokyklai?

Viena svarbiausių pokalbio temų – nuotolinio ugdymo vieta šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Eimantas pabrėžia, kad nuotolinė mokykla nėra universalus sprendimas, tinkantis kiekvienam vaikui. Vis dėlto tam tikrose situacijose ji gali tapti svarbia alternatyva.

Tai aktualu šeimoms, gyvenančioms toliau nuo ugdymo įstaigų, užsienyje laikinai įsikūrusiems lietuviams, aukšto sportinio meistriškumo siekiantiems jaunuoliams ar mokiniams, kuriems dėl individualių aplinkybių sudėtinga lankyti įprastą mokyklą.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į regionų problemas. Kartais mokykloms trūksta konkrečių dalykų mokytojų, ypač tiksliųjų mokslų specialistų. Tokiais atvejais nuotoliniai sprendimai gali padėti užtikrinti, kad mokiniai neliktų be reikiamo ugdymo.

Mokytojų talentai ir švietimo kokybė

Ne mažiau svarbi pokalbio dalis skirta mokytojams. Kaip pritraukti talentingus pedagogus? Ar jauni, aukštus pasiekimus turintys specialistai nori rinktis mokytojo kelią? Eimantas pasakoja, kad jų komanda ieško žmonių, kurie turi ne tik stiprių dalykinių žinių, bet ir noro jomis dalytis.

Tarp pedagogų yra ir užsienio universitetus baigusių žmonių, nusprendusių grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie švietimo. Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad mokytojo darbas turi būti tinkamai įvertintas ne tik mokinių rezultatais, bet ir finansiškai.

„Mokytojai turi būti vertinami, nes kitaip negali būti.“

Kalbėdamas apie mokinių pažangą, Eimantas pasakoja apie tyrimus, kuriais siekta įvertinti papildomo mokymosi poveikį rezultatams. Jo minėtais duomenimis, tam tikrais atvejais mokinių valstybinio egzamino rezultatai pagerėjo vidutiniškai maždaug 18 balų, o pažymiai – apie 2 balus.

Koks švietimo proveržis reikalingas Lietuvai?

Pokalbyje paliečiama ir platesnė Lietuvos švietimo sistemos ateitis. Ar užtenka vieno žmogaus, kad įvyktų reikšmingi pokyčiai? Ar mokykloms reikia daugiau technologijų, naujų mokymosi metodų, o gal visų šių sprendimų derinio?

Eimantas mano, kad švietimo pokyčiams būtina komandinė atsakomybė, aiški kryptis ir tinkamai parengti sprendimai. Jis taip pat pabrėžia, kad „Digiklasės“ tikslas nėra už mokinį pasirinkti jo kelią, o suteikti papildomų įrankių, padedančių savarankiškai siekti savo tikslų.

„Mes kuriam aplinką, o patys mokiniai visgi savo kelią formuojasi.“

Pokalbio pabaigoje grįžtama ir prie asmeninio ryšio su gimtine – Plunge. Eimantas pasakoja apie norą matyti augantį miestą, jo potencialą ir galimybes ateityje prisidėti prie regiono vystymosi. Vis dėlto šiandien pagrindinis dėmesys skiriamas „Digiklasės“ plėtrai ir siekiui dar labiau auginti pradėtą projektą.

Ką reiškia kurti verslą švietimo srityje? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų, mokymosi kokybės ir žmogiškojo ryšio? Ir kodėl svarbu ne tik gauti žinių, bet ir išmokti mąstyti?