Autorių teisės ir jų apsauga skaitmeniniame pasaulyje tampa vis aktualesnės, ypač sparčiai plintant dirbtiniam intelektui. Kaip atpažinti autorių teisių pažeidimus, apsaugoti savo kūrybą ir išvengti teisinių ginčų? VILNIUS FM laidoje „Kurk legaliai“ advokatas ir teisės mokslų daktaras Stasys Drazdauskas su vedėju Giedriumi Abramovičiumi aptaria intelektinės nuosavybės apsaugą, autorių teisių pažeidimus versle ir dirbtinio intelekto teisinę atsakomybę. Pokalbyje nagrinėjama, kas atsako už dirbtinio intelekto sukurtą turinį, kada svetimų kūrinių naudojimas laikomas teisėtu ir kokių veiksmų gali imtis kūrėjai bei įmonės, norėdami apginti savo teises.

Autorių teisės – ne tik kūrėjų, bet ir verslo rūpestis

Stasio Drazdausko profesinis susidomėjimas autorių teisėmis prasidėjo dar studijų metais. Kadangi jis domėjosi ir programavimu, vienas pirmųjų klausimų buvo tai, kaip saugomos kompiuterių programos. Vėliau profesinėje praktikoje ši sritis išsiplėtė ir apėmė ne tik ginčus, bet ir konsultacijas, sutarčių rengimą, prekių ženklus bei kitas intelektinės nuosavybės apsaugos temas.

Advokato praktikoje autorių teisių klausimai dažnai iškyla tarp įmonių, konkurentų ar sutarties šalių. Pavyzdžiui, viena įmonė gali pastebėti, kad konkurentas naudoja jos interneto svetainės nuotraukas, tekstus ar kitą turinį. Kitais atvejais kyla nesutarimų dėl sukurtos programinės įrangos, užsakytos informacinės sistemos ar kitokio produkto, kai šalys skirtingai supranta, kokios teisės buvo perduotos užsakovui.

Tokiais atvejais svarbu ne tik nustatyti, ar kūrinys buvo panaudotas teisėtai, bet ir įvertinti visą sutartinį santykį. Ginčas dėl kūrinio gali būti tik viena didesnio konflikto dalis, susijusi su darbų kokybe, atsiskaitymu ar sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

Kodėl sutartyse būtina aiškiai apibrėžti teises?

Kuriant interneto svetainę, programinę įrangą, reklaminę medžiagą ar kitą produktą, svarbu iš anksto susitarti, kokios teisės bus perduodamos užsakovui ir kokiomis sąlygomis kūrinį bus galima naudoti. Neaiškios sutarties formuluotės vėliau gali tapti ginčo priežastimi.

Kaip pabrėžia Stasys Drazdauskas, vertinant tokias situacijas svarbu išsiaiškinti, kada teisės pereina užsakovui: ar perduodant sukurtą produktą, ar tik galutinai atsiskaičius, ar pasirašius darbų perdavimo aktą. Atsakymas gali priklausyti nuo konkrečios sutarties sąlygų.

Laidoje taip pat aptariamas arbitražas – alternatyva ginčus spręsti teisme. Advokato teigimu, viena iš jo galimų naudų yra galimybė šalims pasirinkti ginčą nagrinėjantį specialistą, turintį konkrečiai sričiai reikalingų žinių ir patirties. Tai gali būti aktualu sudėtinguose technologijų ar intelektinės nuosavybės ginčuose.

Piratavimas ir galimybės ginti kūrėjų teises

Neteisėtas filmų, muzikos ir kitų kūrinių platinimas išlieka svarbia autorių teisių apsaugos tema. Pokalbyje aptariama ir sudėtingesnė problema – įmonių, kurios teikia mokėjimo ar finansines paslaugas neteisėtą turinį platinančioms svetainėms, vaidmuo.

Stasys Drazdauskas pasakoja apie teisinius klausimus, kylančius bandant tokias įmones įpareigoti nutraukti su neteisėtu turiniu susijusią veiklą. Jo aptariamoje Lietuvos teismų praktikoje ribojančių priemonių taikymas tokiems finansinių paslaugų teikėjams pagal autorių teisių įstatymus buvo vertinamas ribotai.

Vis dėlto advokatas pastebi ir teigiamą tendenciją:

„Daugėja teisėtai vartojamo turinio ir mažėja neteisėtai vartojamo turinio.“

Didėjantis legalaus turinio pasirinkimas suteikia vartotojams daugiau galimybių filmus, muziką ir kitus kūrinius pasiekti teisėtais būdais. Tačiau kūrinių teisių turėtojams taip pat svarbu aktyviai stebėti skaitmeninę erdvę ir reaguoti į pastebėtus pažeidimus.

Kada galima naudoti svetimą kūrinį be autoriaus sutikimo?

Autorių teisės nėra absoliučios – įstatymuose numatytos išimtys ir apribojimai, leidžiantys tam tikromis sąlygomis naudoti kūrinius be atskiro autoriaus leidimo. Vienas dažniausių pavyzdžių yra citavimas.

Tačiau vien autoriaus vardo ir šaltinio nurodymo ne visada pakanka. Cituoti galima tiek, kiek būtina konkrečiam tikslui, o citata turi būti naudojama laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Jei tekstą daugiausia sudaro kitų autorių mintys, o paties autoriaus indėlis menkas, gali kilti klausimų dėl tinkamo citavimo išimties taikymo.

Laidoje aptariama ir tai, kaip autorių teisių apribojimai leidžia suderinti kūrėjų interesus su visuomenės poreikiu pasiekti kultūros ir mokslo kūrinius. Tarp pavyzdžių minimi mokslinių tekstų citavimas, memai, parodijos ir karikatūros. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti konkrečias aplinkybes ir taikomas išimtis.

Dirbtinis intelektas: kas atsako už sukurtą turinį?

Viena aktualiausių pokalbio temų – dirbtinio intelekto naudojimas tekstams, vaizdams ir reklamai kurti. Šios technologijos atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės ir galimo kitų asmenų teisių pažeidimo.

Stasys Drazdauskas atkreipia dėmesį, kad vien technologinio įrankio naudojimas savaime neturėtų panaikinti atsakomybės už neteisėtą kūrinio panaudojimą. Jei dirbtinio intelekto sugeneruotoje reklamoje ar kitame komerciniame turinyje atsiranda į saugomą kūrinį panašių elementų, būtina vertinti, ar nepažeistos kitų autorių teisės.

„Naudodamas dirbtinio intelekto įrankį, kuris gali sugeneruoti į kitus autorių teisių saugomus kūrinius panašų turinį, naudotojas prisiima su tuo susijusią riziką.“

Šis klausimas ypač svarbus įmonėms, kurios dirbtinį intelektą pasitelkia kurdamos reklamines kampanijas, produktų nuotraukas, prekės ženklo vizualus ar kitą rinkodaros medžiagą. Jei pažeidimas nustatomas, gali būti reikalaujama pašalinti ar koreguoti turinį, o tam tikrais atvejais – atlyginti žalą.

Pokalbyje taip pat aptariama, ar dirbtinio intelekto sugeneruotas tekstas ar vaizdas gali būti laikomas autorių teisių saugomu kūriniu. Šiuo klausimu, kaip pažymi advokatas, galutiniai atsakymai dar nėra nusistovėję. Vertinant konkrečią situaciją gali būti svarbus žmogaus kūrybinis indėlis, pateiktos instrukcijos ir tai, kaip buvo gautas galutinis rezultatas.

Kaip kūrėjams ir įmonėms apsisaugoti?

Vienas svarbiausių praktinių žingsnių – aiškiai apibrėžti teises ir atsakomybę sutartyse. Jei įmonė užsako reklamos ar kito turinio kūrimą iš išorinio tiekėjo, verta numatyti, kas atsako už tai, kad pateikta medžiaga nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Vis dėlto tokios nuostatos nepanaikina būtinybės įvertinti konkretų atvejį ir sutarties sąlygas.

Ne mažiau svarbu stebėti, kur skelbiami kūriniai, saugoti informaciją apie jų sukūrimą ir pastebėjus galimą pažeidimą imtis veiksmų. Jei kūrinys naudojamas be leidimo, jo teisių turėtojas gali kreiptis į platformą dėl pašalinimo ir, atsižvelgdamas į aplinkybes, reikalauti kompensacijos.