Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina psichologą Tomą Karpušką – specialistą, dirbantį su vyrais ir poromis. Pokalbis kviečia stabtelėti, pažvelgti į save ir pasikalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos: vyrų emocijas, santykių krizes, skyrybas ir vidinės ramybės paieškas.

Psichologas pasakoja apie tai, kaip skirtingos kartos Lietuvoje patiria emocijas ir santykius. Vyresnė karta dažnai užaugo su nuostata, kad emocijas reikia slėpti, o jautrumas laikomas silpnumu. Jaunesni vyrai jau drąsiau kalba apie jausmus, tačiau dažnai susiduria su kitais iššūkiais – socialiniu spaudimu, nuolatiniu siekiu pasiekti daugiau ir vidiniu nuovargiu.

„Anuomet vyrams buvo sakoma, kad berniukai neverkia. Ir tai iki šiol tampa vienu didžiausių jų vidinių konfliktų – gebėjimu parodyti savo emocijas.“

Vyrų emocijos ir socialinis palaikymas

Pokalbio metu aptariama, kas šiandien labiausiai padeda vyrams susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais. Vienas svarbiausių dalykų – gyvas socialinis ryšys su kitais žmonėmis. Ne socialiniai tinklai ar virtualus bendravimas, bet tikri pokalbiai ir bendrystė.

„Socialinis kontaktas turi būti gyvas kontaktas. Tai nėra socialinė medija.“

Vyresniems vyrams dažnai svarbi savirealizacija, hobiai ir galimybė dalintis patirtimi su kitais. Jaunesniems – bendruomenė ir draugų palaikymas, padedantis atlaikyti gyvenimo tempą ir stresą.

Skyrybos – ne tik santykių pabaiga

Didelė pokalbio dalis skirta skyryboms ir jų poveikiui vyrams. Psichologas pastebi, kad vyrams tai dažnai tampa ne tik santykių pabaiga, bet ir viso socialinio pasaulio pokyčiu.

„Vyrams skyrybos dažnai reiškia ne tik išsiskyrimą su partneriu, bet ir su šeima, vaikais bei socialiniu ratu.“

Pasikeičia gyvenimo ritmas, draugų ratas, kasdieniai įpročiai. Kai kuriems vyrams tai tampa ir savivertės krize – pojūčiu, kad nebelieka vietos, kuriai priklausai.

Vaikai ir tėvų santykių pokyčiai

Laidoje taip pat kalbama apie vaikų patirtis tėvams skiriantis. Psichologas pabrėžia, kad svarbiausia – atviras bendravimas ir pagarba vienas kitam, nepaisant santykių krizės.

„Jeigu kalbamės – su vaikais ir tarpusavyje – tai reiškia, kad dar judame teisinga kryptimi.“

Didelė klaida, pasak specialisto, yra vaikų emocijų naudojimas kaip priemonė spręsti suaugusiųjų konfliktus.

„Nereikėtų manipuliuoti vaiko meile – nes tada vaikas tą kaltę nešasi visą gyvenimą.“

Nauja pradžia po santykių griūties

Atsitiesimas po santykių pabaigos – ilgas procesas. Pirmasis žingsnis yra pripažinti realybę ir priimti pokytį.

„Pirmas žingsnis – pripažinti, kad taip, kaip buvo, nebebus.“

Tik tuomet prasideda tikrasis kelias į savęs pažinimą ir vidinį gijimą. Psichologas pabrėžia, kad šis procesas gali užtrukti kelerius metus ir reikalauja kantrybės.

Pasiekimų visuomenė ir vidinis nuovargis

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės dažnai vertina save per pasiekimus: darbą, statusą ar kitus rezultatus. Tačiau toks požiūris gali vesti į nuolatinį nuovargį ir vidinę tuštumą.

„Mes pradedame matyti save ne kaip žmogų, o kaip funkcijų ir pasiekimų rinkinį.“

Todėl svarbu sustoti ir paklausti savęs paprasto klausimo: ko iš tikrųjų reikia?

Paprasti būdai susitikti su savimi

Pokalbio metu psichologas dalijasi ir paprastais būdais, padedančiais atgauti vidinę ramybę. Vienas jų – kasdienis laikas sau ir pasivaikščiojimas gamtoje.

„Mokslininkai sako, kad mums reikia bent 30 minučių pasivaikščiojimo per dieną – geriausia šalia vandens.“

Tokie momentai leidžia sustoti, pažvelgti į savo mintis iš šalies ir pamažu susidėlioti vidinius atsakymus.

Vertybės – žmogaus stuburas

Pokalbio pabaigoje kalbama apie vertybes ir jų svarbą gyvenime. Pasak psichologo, būtent vertybės tampa vidiniu stuburu, padedančiu išlaikyti kryptį net sudėtingiausiose situacijose.

„Kai žmogus aiškiai žino savo vertybes ir jų neišduoda, tai tampa jo vidiniu stuburu.“

Šis pokalbis – tai kvietimas pažvelgti į save giliau, išgirsti savo emocijas ir leisti sau būti žmogumi. Kaip sako psichologas Tomas Karpuška, svarbiausia yra leisti sau būti savimi ir priimti gyvenimo realybę tokią, kokia ji yra.

„Leiskime sau būti savimi ir priimkime realybę tokią, kokia ji yra – tada nebereikia kovoti.“