Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Viktoriją Prokofjevą – moterį, kuri prieš penkerius metus su šeima priėmė ryžtingą sprendimą palikti Vilniaus Senamiestį ir persikelti gyventi arčiau gamtos. Šis pokalbis – tai atviras pasakojimas apie pasirinkimus, kurie keičia gyvenimo tempą, vertybes ir kasdienybę.

Sprendimas išeiti iš miesto

Viktorija pasakoja, kad gyvenimas mieste su vaikais vis dažniau skatino ieškoti kitokios kasdienybės – daugiau erdvės, daugiau gamtos ir mažiau skubėjimo. Sprendimas nebuvo lengvas, tačiau ilgainiui tapo natūraliu žingsniu.

„Mes visą laiką iš to miesto bėgom, tik yra proga – ir bėgam. Tai kažkaip pasidarė aišku, kad gal geriau tada gyvent gamtoj.“

Šiandien šeima gyvena vienkiemyje netoli miško, kur kasdienybė persipina su natūraliais gamtos ritmais.

Kaimo realybė: ne tik romantika

Nors gyvenimas gamtoje dažnai atrodo kaip svajonė, pašnekovė neslepia -realybė kartais būna sudėtinga. Ypač žiemą, kai tenka susidurti su techniniais iššūkiais, šalčiu ir fiziniu darbu.

„Radiatoriai sprogo, vanduo užšalo, reikia malkas nešti, kūrenti… Tai tokie paprasti namo džiaugsmai.“

Vis dėlto, net ir sunkumai tampa šio gyvenimo dalimi, kurią šeima priima kaip natūralų procesą.

Pirties ritualai ir gyvenimo lėtumas

Svarbi Viktorijos gyvenimo dalis – pirtis, kuri yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Ji pasakoja apie skirtingus sezonus, augalus ir ritualus, kurie leidžia patirti gamtą visais pojūčiais.

„Kai yra sezonas, gali viską atsinešti iš lauko – nuo mėtų iki medžio drožlių, viskas tampa patirtimi.“

Pirtis čia tampa vieta, kur susitinka kūnas, gamta ir ramybė.

Vaikai ir gyvenimas be technologijų

Gyvenimas gamtoje stipriai paveikė ir vaikų kasdienybę. Jie daugiau laiko praleidžia lauke, patiria natūralius procesus ir mokosi iš realių situacijų.

„Gamtoj labai paprasta – atsidarai duris ir vaikai patys susiranda, ką veikti.“

Šeima sąmoningai riboja technologijas, todėl vaikai auga artimame ryšyje su aplinka ir vieni su kitais.

Gyvenimas pagal metų laikus

Vienas ryškiausių pokalbio aspektų – gyvenimas pagal gamtos ciklus. Viktorija pasakoja, kaip keičiasi savijauta ir kasdienybė priklausomai nuo sezono.

„Kai ateina pavasaris, atrodo, kad kraujas vėl pradeda tekėti – viskas atgyja kartu su tavimi.“

Šis ryšys su gamta leidžia gyventi lėčiau, sąmoningiau ir labiau įsiklausant į save.

Drąsa gyventi taip, kaip norisi

Pokalbio pabaigoje išryškėja pagrindinė žinutė – svarbiausia yra leisti sau gyventi taip, kaip jauti.

„Reikia sau leisti. Vat taip paprastai.“

Tai kvietimas sustoti, įsiklausyti į save ir galbūt permąstyti savo kasdienybę.

Šis epizodas – apie tikrą gyvenimą be pagražinimų: su iššūkiais, bet ir su giliu džiaugsmu, kuris ateina iš buvimo gamtoje, šeimoje ir savyje.