Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbino grupę SHWR – kolektyvą, kuris Lietuvos alternatyvios muzikos scenoje išsiskiria ne tik skambesiu, bet ir labai aiškia vidine laikysena. Pokalbis vystėsi natūraliai, be griežtos struktūros, tačiau jame atsiskleidė tai, kas SHWR atveju yra esminiai dalykai: ilgas buvimas kartu, pasitikėjimas vienas kitu, nuolatinis mokymasis ir pagarba pačiai muzikai.

Tai buvo pokalbis ne apie greitus pasiekimus ar vieną sėkmės momentą, o apie procesą, kuris tęsiasi jau daugiau nei aštuonerius metus ir, pasak grupės narių, dar toli gražu nėra baigtas.

Tas pats tikslas per visus metus

Kalbėdami apie savo kūrybinį kelią, SHWR nariai ne kartą pabrėžė, kad nors per laiką pasikeitė jų patirtis, įgūdžiai ir darbo metodai, pats tikslas išliko toks pat kaip ir pradžioje. Jie niekada nesiekė greito rezultato – svarbiausia visada buvo augimas kaip muzikantams ir kaip kolektyvui.

„Mes darom tą patį, ką darėm prieš aštuonis metus. Tik dabar žinom, kaip tą daryti geriau.“

Grupė susibūrė dar studijų laikais, kai visi mokėsi konservatorijoje. Tuomet tai buvo natūralus sprendimas – susitikti, groti kartu, dalintis idėjomis ir bandyti suprasti, kaip veikia grupė ne tik techniškai, bet ir žmogiškai. Šis bendras pagrindas tapo kertiniu jų identiteto elementu.

Kūryba be vieno centro

SHWR neturi vieno žmogaus, kuris būtų atsakingas už visą kūrybą. Jų muzika gimsta kolektyviai – per džemus, bandymus, idėjų vystymą ir nuolatines diskusijas. Kiekvienas narys atsineša savo muzikinius sprendimus, kurie vėliau tampa bendros visumos dalimi.

„Mes visi kūrėm kartu. Neturim vieno žmogaus, kuris būtų atsakingas už muziką.“

Toks kūrybos būdas neišvengiamai veda ir prie konfliktų. Tačiau grupė atvirai sako, kad šie konfliktai nėra destruktyvūs – jie kyla tik dėl muzikos ir noro padaryti ją kuo geresnę.

„Mes pykstamės tik tam, kad būtų geriau.“

Atpažįstamas garsas, kuris atsirado natūraliai

Nors SHWR patys teigia niekada specialiai neieškoję vieno „firminio“ skambesio, jie vis dažniau girdi, kad klausytojai ir artimieji jų muziką atpažįsta iš karto. Net tada, kai patys muzikantai mano, jog kūrinys stipriai skiriasi nuo ankstesnių.

Grupė svarsto, kad šis atpažįstamumas greičiausiai atsiranda neplanuotai – iš bendros patirties, ilgo buvimo kartu ir to, kad visi keturi muzikantai juda ta pačia kryptimi, net jei kartais renkasi skirtingus kelius.

„Contact!“ ir ilgas kūrybinis kelias

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta dainai „Contact!“ ir Eurovizijos patirčiai. SHWR atvirai pasakojo, kad šis kūrinys gimė per kūrybinę stovyklą ir buvo vystomas labai ilgai, be aiškaus galutinio plano.

„‘Contact!’ turėjo apie 50 skirtingų versijų.“

Sprendimas dalyvauti Eurovizijoje nebuvo strateginis – jis atsirado tada, kai visi grupės nariai pajuto, jog ši daina turi potencialą būti išnešta į platesnę erdvę.

„Jeigu eiti, tai su šitu kūriniu.“

Ryšys su klausytojais ir pagarba muzikai

Po Eurovizijos SHWR pajuto didelį klausytojų dėmesį, tačiau labiausiai juos nustebino ne skaičiai ar populiarumas, o pats santykis su publika.

„Labiausiai pajutom pagarbą pačiai muzikai.“

Grupė pabrėžia, kad jiems labai svarbu matyti, jog klausytojams įdomūs ne tik paviršiniai dalykai, bet ir muzikiniai subtilumai, struktūros, idėjos. Tai leidžia jiems nebijoti likti ištikimiems sau.

Gyvi koncertai kaip gyvas procesas

Kalbėdami apie koncertus, SHWR teigė, kad kiekvienas pasirodymas jiems yra gyvas organizmas. Jie stengiasi nuolat įnešti kažką naujo – ne tik dėl klausytojų, bet ir dėl savęs.

„Norim, kad nebūtų tas pats per tą patį.“

Tai padeda išlaikyti įtampą, jaudulį ir norą lipti į sceną vėl ir vėl.

Paprasti palinkėjimai pabaigai

Laidos pabaigoje grupė paliko paprastus, bet labai nuoširdžius palinkėjimus klausytojams:

„Mėgaukitės gyvenimu.“
„Daugiau meilės sau, o po to – kitiems.“