xguscia: nuo vidinio triukšmo iki šviesos

VILNIUS FM laidoje „Grojantis miestas“ Simona Jančaitytė kalbėjosi su muzikos atlikėja xguscia. Atvirame pokalbyje skambėjo mintys apie albumą „Triukšmas“, kūrybinį procesą, emocijas, jautrumą, santykį su klausytojais, koncertus ir tai, kaip svarbu nepamesti savęs kuriant bei būnant scenoje.

„Triukšmas“ – tai, kas vyko viduje

Kalbėdama apie albumo pavadinimą, xguscia pasakoja apie laikotarpį po pirmojo albumo „Viskas bus gerai“ išleidimo. Tuo metu atlikėja patyrė nemažai emocijų ir jautė poreikį atsitraukti nuo muzikos bei pabūti su savimi. Ji kuriam laikui išvyko į Kuršių neriją, kur bandė iš naujo prisiminti, kas yra ne tik kaip muzikantė, bet ir kaip asmenybė.

Pasak atlikėjos, tuo metu ją lydėjo didelis vidinis chaosas, savęs lyginimas su kitais ir pasimetimo jausmas. Visa tai susijungė į vieną žodį – „triukšmą“.

„Man tiesiog vienintelis žodis, kuris gerai apibūdino, kas man darosi, tai buvo tiesiog didelis triukšmas“, – pasakoja xguscia.

Šis žodis tapo ne tik albumo pavadinimu, bet ir jo emocine ašimi.

Albumas, kuriame iš tamsos einama į šviesą

„Triukšmo“ muzikinėje kelionėje atsispindi ir pačios atlikėjos išgyventas procesas. Albumas prasideda tamsesne, chaotiškesne nuotaika, o vėliau palaipsniui atsiranda šviesos ir prošvaisčių.

„Aš kuriu šitą albumą su viltim, kad kažkada tas triukšmas nutils“, – apie savo kūrybinį tikslą sako xguscia.

Šiandien atlikėja jaučiasi geriau ir pastebi, kad pasikeitė jos požiūris į pačią kūrybą. Albumas jai tapo savirealizacijos forma – galimybe paleisti ir išreikšti tai, kas buvo susikaupę viduje, tiek geras, tiek sunkias emocijas.

Dainos auga kartu su žmogumi

Pokalbyje xguscia atvirai kalba ir apie tai, kad šiandien kai kurių savo dainų neparašytų taip, kaip parašė anksčiau. Tačiau ji nesigaili nė vieno kūrinio, nes kiekviena daina jai įprasmina tam tikrą gyvenimo ir kūrybos etapą.

Atlikėja kaip pavyzdį pateikia dainą „Pamiršta“, kurią kūrė kartu su Regimantu. Tuo metu kūrinyje atsispindėjo daug tamsos ir nepasitikėjimo, tačiau šiandien pati xguscia į tuos jausmus žvelgia jau kitaip.

Panašiai keitėsi ir „Palaidos balos“ prasmė. Pirminė kūrinio versija buvo gerokai kitokia, tačiau laikui bėgant daina tapo labiau apie savęs priėmimą.

„Aš džiaugiuosi, kad aš keičiuosi ir kad mano pasaulėžiūra keičiasi, bet visos tos dainos, kurias išleidau, jos labai gražiai įprasmina mano tam tikrą etapą“, – sako atlikėja.

Kūrybai nėra vieno recepto

xguscia pasakoja, kad jos kūrybinis procesas gali atrodyti labai skirtingai. Dalis „Triukšmo“ dainų gimė kūrybinėje stovykloje Molėtuose, kur kartu su grupe buvo grojama, džemuojama ir ieškoma naujų idėjų. Vėliau šios idėjos buvo toliau gvildenamos studijoje kartu su Roku Apsalonu.

Kartais kūryba gimsta ir visiškai spontaniškai – atlikėja pasakoja, kad būdavo išvykusi į laukus, niūniuodavo į galvą šaunančias melodijas ir jas įsirašydavo telefone, kad vėliau galėtų parsinešti į studiją.

„Man atrodo, kad kurti ribų nėra. […] Nėra tiesiog teisingo kelio“, – apie savo požiūrį į kūrybą sako xguscia.

Muzika, kurioje klausytojai gali atpažinti save

Vienas svarbiausių xguscia kūrybos principų – atvirumas. Ji pasakoja, kad jai labai gera susitikti tuos pačius žmones koncertuose, su jais pabendrauti ir išgirsti, kaip jos dainos rezonuoja klausytojų gyvenimuose.

Ypač daug reakcijų sulaukė „Palaida bala“. Atlikėja pastebi, kad žmonės joje atpažįsta savo emocijas, o tai jai yra labai svarbu.

„Man būti atvira ir būti jautria, parodyti savo trapumą muzikoje turbūt yra svarbiausias mano kūrybos principas“, – sako xguscia.

Jos nuomone, būtent dėl to klausytojai gali skirtingai interpretuoti tą pačią dainą. Kiekvienas žmogus į muziką atsineša savo patirtis ir emocijas, todėl kūrinys gali įgyti visiškai asmenišką prasmę.

Scenoje – nuo ramybės iki šokių

Laidoje taip pat daug dėmesio skirta artėjantiems koncertams. xguscia pasakoja, kad su grupe aktyviai repetuoja, šlifuoja dainas ir ieško naujų sprendimų. Išraše minimi pasirodymai vasaros terasoje ir Kaune.

Atlikėjos koncertai turi savo dramaturgiją. Jie prasideda ramesne, meniškesne nuotaika, vėliau pereina į tamsesnę pusę, atsiranda elektronikos elementų, o muzika tampa vis trankesnė ir kviečianti šokti.

„Mano koncertai prasideda tokia labai, sakyčiau, galbūt meno taikinga gaida, toliau jie evoliucionuoja į kažkokią tai tamsesnę pusę, atsiranda elektronikos elementų, muzika tampa trankesnė ir tikrai kviečianti pašokti“, – pasakoja xguscia.

Tačiau atlikėja iš publikos nesitiki vienos konkrečios reakcijos. Ji kviečia ateiti atvira širdimi ir kiekvienam koncertą išjausti savaip.

Kas vyksta prieš lipant į sceną?

xguscia atskleidžia ir savo pasiruošimą koncertams. Anksčiau jos nusiraminimo ritualas buvo nėrimas vąšeliu, tačiau dabar prieš pasirodymus ji dažniau renkasi pabūti viena, užsirašyti mintis ir apgalvoti, kokią energiją bei mintį nori perduoti publikai.

Vis dėlto koncertų dienos ne visada būna tokios ramios, kaip norėtųsi. Atlikėja pripažįsta, kad dažnai iki paskutinės minutės lieka įvairių darbų. Laukia garso patikrinimai, repeticijos, pasiruošimas pasirodymui ir kiti rūpesčiai.

Didžiausias noras – bendrystė

Paklausta, kokį vieną jausmą norėtų, kad klausytojas išsineštų po jos koncerto, xguscia įvardija bendrystę.

Jos muzika kuriama tam, kad žmonės galėtų ją prisijaukinti, o koncertas tampa vieta, kur šis ryšys gali būti pajuntamas stipriausiai. Atlikėja tikisi, kad žmonės po pasirodymo išeis pakylėti ir atras dalį savęs jos muzikoje.

O klausytojams xguscia palieka paprastą ir nuoširdų palinkėjimą:

„Būti savim, nenutolti nuo savo širdies šauksmo ir eiti ten, kur jaučiamės, kad yra teisinga.“

Pokalbis su xguscia laidoje „Grojantis miestas“ – apie vidinį triukšmą, kuris gali virsti muzika, apie kūrybą, kuri auga kartu su žmogumi, ir apie sceną, kurioje svarbiausia išlikti atviram, jautriam ir tikram.