Šioje „Grojantis miestas“ laidoje vedėja Simona Jančaitytė kalbina atlikėją Ivel – kūrėją, kurios muzikoje susipina trapumas, autentiškas atvirumas ir šiuolaikinis lietuviškas pop skambesys.
Pokalbis atskleidžia ne tik Ivel kūrybinį kelią, bet ir vidinius virsmus, sceninę drąsą, keliones, iš kurių gimsta melodijos, ir ypatingas emocijas, slypinčias naujausiame jos kūrinyje „Sušalt baigiu“.
Muzikinio kelio pradžia: nuo chorų iki X Faktoriaus
Ivel muzika lydėjo nuo vaikystės: noras dainuoti ir pasirodyti buvo nuolatinė palydovė, nors formalaus muzikinio išsilavinimo ji neturėjo. Paauglystėje patekus į chorą prasidėjo pirmieji žingsniai į platesnę sceną.
Viskas pasikeitė su X Faktoriumi:
„Reikia pabandyti, reikia pasižiūrėti, ar išvis aš galiu dainuoti, ar aš kažkam įdomi.“
Projektas tapo svarbiu lūžio tašku, padėjusiu suvokti, kad muzika – ne tik pomėgis, bet ir pašaukimas.
Ivel gimimas: pirmasis solinis koncertas ir naujas etapas
Atlikėjos vardas Ivel jau spėjo skambėti Lietuvos muzikinėje erdvėje, tačiau pirmasis solinis koncertas „Kablyje“ buvo momentas, kai ji iš tiesų pasijuto žengianti savo keliu.
„Pamatai, kad tavęs laukia krūva žmonių… tai tiesiog nerealu.“
Šis vakaras Ivel tapo vienu reikšmingiausių karjeros etapų, atnešusiu motyvacijos, drąsos ir ryžto judėti toliau.
Kūrybos procesas: nuo įrašytų melodijų telefone iki dainų nameliuose gamtoje
Ivel kūrybinis procesas labai intuityvus. Dainos kartais gimsta einant gatve ir staiga išgirdus galvoje suskambančią melodiją, kartais – per songwritingo sesijas su bičiuliais.
„Kartais aplanko niūrios dienos, kartais – priešingai, labai linksmos, ir tu tiesiog išrašai visus jausmus.“
Dažnai kūrybinė komanda keliauja į atokią vietą gamtoje – mini kūrybinę stovyklą, kur per kelias dienas gimsta ištisi dainų rinkiniai. Tai jų bendras ritualas, padedantis atsitraukti nuo miesto ir leisti muzikai tekėti natūraliai.
Scenos jausmai ir ritualai: adrenalinas, savistaba ir smilkalai
Prieš lipant į sceną Ivel būtina kelios minutės tylos ir susitelkimo.
„Aš dievinu smilkalus, palo santo… tai toks magiškas procesas.“
Nors jaudulys visada šalia, jis ją veda pirmyn:
„Pirmą dainą dar būna toks susipažinimas, bet po to tu tiesiog mėgaujiesi.“
Kelionės kaip įkvėpimas: Balio ramybė ir Tokijo triukšmas
Kelionės – didelė Ivel kūrybos dalis. Ji ką tik grįžo iš Singapūro, Balio, Japonijos ir Vietnamo. Šios vietos ne tik praplečia pasaulėžiūrą, bet ir praturtina kūrybinę vaizduotę.
„Eidama Tokijo gatvėmis prisirašiau tiek minčių… reikės pradėti gvildenti, kas gali gimti.“
Balys – ypatinga vieta, į kurią ji grįžta ne pirmą kartą, dažnai susijusi su vidiniais atradimais ir emociniais virsmais.
Naujausia daina „Sušalt baigiu“: jautri istorija apie senelį ir žiemos šilumą
Ivel pasakoja, kad ši daina jai – viena jautriausių ir artimiausių. Ji skirta jos seneliui, išėjusiam per Kalėdas. Kūrinys kupinas šilumos, nostalgijos ir subtilios skausmo šviesos.
„Negaliu rašyti apie linksmas Kalėdas, kai širdyje dar gyvena kita emocija.“
Daina sukurta kartu su Paula Valentaite ir Roku Jančiausku (Yan), o jos atmosfera – intymi, akustiška, beveik tokia pati kaip pirmojo demo įrašo.
Būsimi planai: naujos dainos, koncertai ir kūrybiniai ekspermentai
Stalčiuje Ivel jau turi ne vieną kūrinį – kai kurie laukia savo momento net dvejus metus. Atlikėja žvelgia į ateinančius metus su smalsumu ir nežinia, bet kartu – su dideliu kūrybiniu alkio jausmu.
„Tikiu, kad tikrai bus gražių dainų… kūryba nesustos.“
Asmeniškumai, kuriuos atskleidžia tik artimiausiems
Laidoje atlikėja dalijasi smagiomis istorijomis apie gerbėjus, sceninius netikėtumus ir savo „guilty pleasure“ – energingąjį Pitbull. Taip pat pažįstame ją kaip naktinę pelėdą, kuri labiau mėgsta paplūdimius nei ankstyvus rytus, o gaminti – nelabai, išskyrus vieną ypatingą lazaniją.
Pabaigos žinutė klausytojams
Metus Ivel apibūdina kaip vienus svarbiausių kūrybiškai.
„Nebūtų viso šito be klausytojų. Aš labai dėkinga, kad žmonėms manęs reikia.“
Laidos pabaigoje ji linki klausytojams drąsos sekti savo jausmais ir šviesos ieškoti net netikėčiausiuose keliuose.
