Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina atlikėją GØYA (Mariją Grabštaitę) – kūrėją, kurios muzika išsiskiria emociniu jautrumu, estetine kryptimi ir šiuolaikiniu skambesiu. Pokalbis atveria ne tik naujausios dainos „Dancing On My Own“ atsiradimo istoriją, bet ir gilesnius vidinius procesus, kurie lydi kūrybą, sceną ir asmeninį augimą.

Apie dainą ir kūrybos pradžią

GØYA dalijasi, kad jos naujausias kūrinys nėra tik muzikinis darbas – tai labai asmeniška patirtis, kurioje telpa emocijos, išgyvenimai ir vidinis judėjimas. Daina gimė iš realių gyvenimo situacijų ir tampa savotišku liudijimu apie žmogaus gebėjimą keistis.

„Tai yra mano viena iš istorijų, iš gyvenimo. Daina apie judėjimą – tiek vidinį, tiek išorinį.“

Kūrinys „Dancing On My Own“ kalba apie savęs atradimą iš naujo kiekviename gyvenimo etape. Pasak atlikėjos, tai nuolatinis procesas, kuriame žmogus vis iš naujo pažįsta save, artėja prie savo tikrumo ir mokosi priimti pokyčius.

Vidinė būsena ir šiuolaikinio žmogaus iššūkiai

Pokalbyje ryškiai atsiskleidžia tema, aktuali daugeliui – nuolatinis savęs lyginimas su kitais, ypač socialinių tinklų kontekste. GØYA atvirai kalba apie spaudimą, kurį patiria šiuolaikinis žmogus, ir apie vidinę kovą tarp autentiškumo ir aplinkos vertinimo.

„Mes labai daug lyginamės, labai daug vertinam save per kitų akis.“

Atlikėja pabrėžia, kad svarbiausia yra atsigręžti į save ir suprasti, jog visi atsakymai slypi viduje. Net ir sudėtingiausiais momentais galima rasti šviesą, jei žmogus leidžia sau judėti pirmyn.

„Aš galiu, aš judu.“

Sceninis identitetas: GØYA ir Marija

Vienas svarbiausių pokalbio aspektų – sceninio vardo atsiradimas ir jo reikšmė. GØYA – tai ne tik kūrybinis pseudonimas, bet ir būdas atskirti du pasaulius: asmeninį gyvenimą ir sceną.

„Kai lipu į sceną, aš tampu GØYA.“

Šis sprendimas leido atlikėjai aiškiau suvokti savo ribas, atsiriboti nuo nuolatinio vaidmens ir suteikė daugiau laisvės kūryboje. Marija lieka kasdienybėje, o GØYA tampa stipresne, drąsesne scenine versija.

„Su GØYA atėjo toks užtikrintumas, kad aš esu tokia, kokia esu.“

Kūrybos šaltiniai ir patirtys

GØYA kūryba gimsta iš asmeninių išgyvenimų, tačiau neapsiriboja tik savimi – ją įkvepia ir kitų žmonių istorijos. Ji geba įsijausti, perleisti patirtis per save ir paversti jas muzika.

„Arba pats patiri, arba taip įsijauti, kad tai tampa tavo istorija.“

Svarbią vietą užima ir koncertinė patirtis – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Skirtingos kultūros, auditorijos ir situacijos suteikia naujų įžvalgų bei praplečia kūrybinį lauką. Ypač įsimintini momentai, kai tenka susidurti su kontrastingomis emocijomis – nuo džiaugsmo iki įtampos.

Scena, jaudulys ir vidinis pasiruošimas

Kalbėdama apie koncertus, atlikėja atskleidžia, kad prieš lipant į sceną svarbiausia – vidinė tyla ir susikaupimas. Tai laikas, kai reikia pabūti su savimi, pasiruošti emociškai ir tik tada išeiti pas klausytojus.

Šis procesas leidžia išlaikyti balansą tarp introvertiškos būsenos ir energijos, kuri reikalinga scenoje.

Žinutė klausytojams

Pokalbio pabaigoje GØYA dalijasi mintimis, kurios apibendrina visą jos kūrybinę ir asmeninę filosofiją. Tai kvietimas nebijoti sunkumų, priimti gyvenimo cikliškumą ir išdrįsti judėti pirmyn.

„Kiekvienas nuopolis yra laikinas dalykas.“

„Tikėjimas yra tik ėjimas.“

Šios mintys tampa pagrindine žinute klausytojams – svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį, net jei jis atrodo nedrąsus. Būtent judėjimas kuria tikėjimą, o tikėjimas leidžia augti.