Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina prodiuserį ir atlikėją Faustą Venskų, kuris pristato savo naujausią kūrinį „Šukės“. Pokalbis atskleidžia ne tik dainos atsiradimo aplinkybes, bet ir platesnį kūrybinį bei emocinį kontekstą. Tai pokalbis apie laiką, vidinius pokyčius ir muziką kaip būdą įvardyti tai, kas dažnai lieka neišsakyta.

Apie dainos idėją ir prasmę

Daina „Šukės“ žymi tam tikrą etapą Fausto kūryboje – tai tęsinys ankstesnių išgyvenimų, tačiau kartu ir jų transformacija. Jei ankstesniuose kūriniuose dominavo stipresnės neigiamos emocijos, šiame kūrinyje jaučiamas aiškus poslinkis link susitaikymo ir paleidimo.

„Tada pasikalbi su tuo žmogum ir pasakai, kad nieko neliko, viskas – judam toliau.“

Pavadinimas „Šukės“ tampa metafora būsenai, kai kažkas sudūžta ir nebegali būti atkurta. Tai ne tik santykio, bet ir vidinės būsenos apibrėžimas – momentas, po kurio grįžti atgal nebeįmanoma.

Kūrybinis procesas ir spontaniškumas

Fausto pasakojimas atskleidžia, kad kūrinio atsiradimas nebuvo linijinis ar iš anksto suplanuotas. Priešingai – svarbią dalį suvaidino spontaniškumas ir momentinė kūrybinė būsena. Vienas iš esminių dainos elementų – melodija – gimė itin impulsyviai, beveik paskutinę akimirką.

„Melodiją įrašiau labai impulsyviai… ir paskui pajaučiau, kad tas impulsyvumas nunešė kažkur į gerą pusę.“

Nors pati idėja gyvavo ilgiau, galutinis kūrinio pavidalas formavosi palaipsniui. Tai rodo, kad kūryboje svarbus ne tik pirminis impulsas, bet ir laikas, leidžiantis idėjai subręsti.

Kūrybinė komanda ir tekstas

Nors didžiąją dalį kūrinio Faustas įgyvendino pats, svarbią vietą užima ir bendradarbiavimas. Dainos tekstą parašė Andrius Kairys, kuris padėjo perteikti idėją lietuvių kalba ir suteikė kūriniui naują skambesį.

„Labai jam esu dėkingas, nes tikrai labai gražus ir išskirtinis tekstas gavosi.“

Šis bendras darbas atskleidžia, kad net ir labai asmeniškas kūrinys gali būti sustiprintas kitų kūrėjų indėliu.

Vaizdo klipo kūrimo iššūkiai

Kartu su daina pristatytas ir muzikinis klipas, kurio kūrimas tapo reikšminga viso projekto dalimi. Vizualinė išraiška buvo patikėta jaunosios kartos režisierei, kuri pasiūlė idėją, leidusią dar giliau perteikti kūrinio nuotaiką.

Filmavimai vyko sudėtingomis sąlygomis – žiemą, nešildomose erdvėse, su didele komanda ir ribotu komfortu.

„Buvo minus dešimt, minus penkiolika… visi sušalo stipriai, bet nusiteikimas buvo didžiulis.“

Nepaisant iššūkių, procesas tapo svarbia kūrybinės patirties dalimi, sustiprinusia galutinį rezultatą.

Emocinis krūvis ir klausytojo patirtis

Pasak Fausto, „Šukės“ nėra tik pasakojimas – tai emocinė kelionė, kurią kiekvienas klausytojas gali interpretuoti savaip. Dainoje susipina skirtingos būsenos: noras išsakyti, pyktis, susitaikymas ir galutinis vidinis lūžis.

„Dainoje labai jaučiasi emocijos… ir pabaigoje atsitinka labai didelis dinaminis šuolis.“

Šis dinaminis pokytis tampa esmine kūrinio ašimi, leidžiančia išgyventi visą emocinį spektrą.

Pokalbio pabaiga ir palinkėjimas

Pokalbio pabaigoje Faustas dalijasi paprastu, bet aktualiu palinkėjimu klausytojams, kuris atspindi bendrą kūrinio nuotaiką – judėti pirmyn, ieškoti ramybės ir skirti laiko sau.

„Palinkėsiu visiems kuo daugiau laisvo laiko, poilsio ir geros nuotaikos.“