Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina Saulių Urbonavičių-Samą – muzikantą, dainų autorių, grupės BIX įkūrėją, dailininką, televizijos prodiuserį ir vieną ryškiausių Lietuvos roko scenos asmenybių. Tai pokalbis apie muziką, kuri gimė ne iš noro prisitaikyti, o iš vidinio poreikio kalbėti garsiai, būti savimi ir nebijoti nepatogių temų.
BIX pradžia: kai koncertai buvo draudžiami
Pokalbyje Samas prisimena pirmuosius BIX žingsnius ir laikus, kai groti roko muziką nebuvo savaime suprantama. Sovietmečiu koncertai, laisva saviraiška ir vakarietiška muzikos kultūra buvo ribojami, todėl kiekvienas pasirodymas tapdavo įvykiu.
Vienas ryškiausių prisiminimų – pirmasis koncertas Šiaulių kultūros rūmuose. Samas pasakoja, kad tuo metu tokie renginiai atrodė beveik neįtikėtini: „Tais laikais buvo viskas uždrausta. Tai koncertuoti absoliučiai negalėjai.“ Būtent todėl pirmieji pasirodymai įsirėžė į atmintį kaip laisvės, rizikos ir jaunatviško tikėjimo muzika akimirkos.
Muzika kaip žinutė, filosofija ir laisvės forma
Kalbėdamas apie BIX kūrybą, Samas pabrėžia, kad grupei muzika niekada nebuvo tik noras tapti žinomiems ar būti „kiečiausia“ grupe. Tai buvo saviraiška, pasaulėžiūra ir būdas kalbėti apie tai, kas svarbu.
„Tai buvo saviraiška. Tai buvo žinutės. Tai buvo filosofija atitinkamo gyvenimo“, – sako Samas.
BIX tekstuose telpa laisvės jausmas, gyvenimo ir mirties temos, žmogaus būsena mieste, betoninės džiunglės, spaudimas, kalėjimo jausmas ir bandymas iš jo išsiveržti. Laidoje nuskamba ir simbolinis Lukiškių kalėjimo motyvas: vieta, kuri kadaise galėjo reikšti kontrolę ir suvaržymą, šiandien tampa scena laisvai muzikai.
Kelias į Vakarus ir lietuviška žinutė Europoje
Samas prisimena laiką, kai BIX labai greitai tapo pastebimi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 1988 metais festivalyje „Lituanika“ grupę pastebėjo Vakarų muzikos pasaulio atstovai, o netrukus BIX išvyko koncertuoti į Vakarų Berlyną.
Tuo metu sąlygos buvo visiškai kitokios nei šiandien: prasta aparatūra, savadarbiai sprendimai, ribotos galimybės mokytis ir kurti. Muzikantai viską darydavo iš klausos, klausydamiesi prastos kokybės įrašų, perrašytų kasečių ar užsienio radijo stočių. Vis dėlto BIX energija, modernumas ir autentiškumas nustebino Vakarų publiką.
Samas pasakoja, kad grupė visur vežė lietuvišką žinutę ir sąmoningai norėjo būti pristatoma kaip Lietuvos grupė. Tai buvo laikas, kai pasaulis dar menkai žinojo, kas yra Lietuva, todėl kiekvienas koncertas tapdavo ir kultūriniu prisistatymu.
„Muzika yra menas, ne verslas“
Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – Samo požiūris į muziką. Jis atvirai kalba apie skirtį tarp muzikos kaip verslo ir muzikos kaip meno. Pasak jo, verslas dažnai reikalauja prisitaikyti prie skonio, madų ir rinkos lūkesčių, tačiau tikra kūryba gimsta iš vidinio poreikio, o ne iš noro pataikyti į tendenciją.
„Aš vis tiek nemanau, kad muzika yra pinigai“, – sako Samas. „Man muzika, menas, yra du požiūriai: yra muzika verslas ir muzika menas.“
Būtent toks požiūris, pasak jo, padėjo BIX išlikti savitiems. Grupė nesivaikė madų, todėl jos muzika ir šiandien atrandama jaunų klausytojų. Samui ypač svarbu matyti koncertuose jaunus žmones, kurie žino žodžius, jaučia energiją ir atranda BIX žinutę iš naujo.
Koncertas kaip atsakomybė ir gyvas ryšys su publika
Laidoje daug dėmesio skiriama gyvam pasirodymui. Samas sako, kad jaudulys prieš koncertą niekur nedingsta – ir neturėtų dingti. Jeigu scena nebejaudina, vadinasi, laikas padėti gitarą į kampą.
„Koncertas yra vau, tai yra tavo gyvenime labai svarbus įvykis“, – teigia jis.
BIX koncertuose svarbiausia – gyvas grojimas, improvizacija ir ryšys su publika. Samas pasakoja, kad grupė negroja pagal iš anksto „sukaltą“ formulę ar fonograminius paruoštukus. Kiekvienas koncertas gali pasisukti kitaip, priklausomai nuo publikos, nuotaikos ir energijos salėje. Tokia laisvė leidžia dainoms nenusibosti ir kiekvieną kartą suskambėti naujai.
Prieš koncertą Samui svarbus susikaupimas. Jis mieliau renkasi tylą, buvimą su savimi ir vidinį pasiruošimą, nes scenai reikia aiškumo, atsakomybės ir pilno atsidavimo.
Birželio 3-iosios koncertas Lukiškių kalėjime
Pokalbyje Samas kviečia klausytojus į birželio 3 dieną vyksiantį BIX koncertą Lukiškių kalėjime. Ši vieta grupei turi stiprią simbolinę prasmę – nuo kalėjimo kaip suvaržymo ženklo iki scenos, kurioje skamba laisva muzika.
Samas žada ne eilinį pasirodymą, o energingą post-punk vakarėlį, kuriame bus daug judesio, garso ir tikro roko užtaiso. Jis pabrėžia, kad BIX koncertuose nėra „liūdnų dainų“, todėl klausytojai gali ruoštis šokti, judėti, išsikrauti ir kartu su grupe paleisti viską, kas susikaupė.
Koncerte BIX apšildys jauna grupė „Spurr“, kurią Samas vadina fantastiška, augančia ir tikinčia muzika. Tai bus dviejų kartų susitikimas – legendinės Lietuvos roko grupės ir naujos scenos energijos.
Naujas etapas ir brandi kūryba
Laidoje aptariamas ir naujausias BIX albumas „BIX Ray“. Samas pasakoja, kad albumas buvo ilgai brandintas, o kūrybinės pauzės jam atrodo natūralios. Pasak jo, grupės gyvenime būna pakilimų ir nusileidimų, tačiau svarbiausia – nekurti iš reikalo.
„Nemėgstu daryti iš reikalo dainas“, – sako Samas.
Albumas „BIX Ray“ jam atrodo brandus, išgrynintas ir sukaupęs tai, kas ilgai laukė savo laiko. Samas, save vadinantis perfekcionistu, retai būna visiškai patenkintas savo darbais, tačiau šįkart pripažįsta, kad rezultatas pavyko.
Samo palinkėjimas klausytojams
Pokalbio pabaigoje Samas klausytojams palieka aiškią ir stiprią žinutę – būti drąsiems, tikėti savo keliu ir nelaukti, kol kas nors kitas nugyvens gyvenimą už mus.
„Būti savim ir tikėti tuo, kuo tu eini, tuo keliu, imti visą gyvenimą į savo rankas“, – linki Samas.
Tai pokalbis apie muziką, kuri nesensta, nes kalba apie esminius dalykus: laisvę, drąsą, pasirinkimą, bendrystę ir gyvą ryšį su žmonėmis. Laida „Grojantis miestas“ kviečia išgirsti Samą ne tik kaip legendinės grupės BIX balsą, bet ir kaip žmogų, kuriam muzika iki šiol yra gyva, reikalinga ir prasminga.