Kaip užtikrinti efektyvų verslo finansavimą, įdarbinti santaupas ir priimti finansiškai pagrįstus sprendimus? Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Vytautas Siaurusaitis kalbina kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininką Mantą Janavičių apie verslo paskolas, finansinį raštingumą, terminuotuosius indėlius ir investicijų grąžą. Pokalbyje aptariama Lietuvos kredito unijų raida, antrosios pensijų pakopos pinigų panaudojimas ir tai, kaip finansuoti naujas verslo idėjas bei užtikrinti tvarią įmonių plėtrą.

Kredito unijos: nuo ankstesnių iššūkių iki brandesnio finansų sektoriaus

Kredito unijos Lietuvoje veikia jau apie 25 metus, tačiau jų reputacija ir veiklos standartai per šį laikotarpį gerokai pasikeitė. Mantas Janavičius pasakoja apie 2018 metais pradėtą sektoriaus reformą, sugriežtėjusią priežiūrą ir šiandieninį kredito unijų stabilumą. Pasak jo, istorinės problemos ilgą laiką formavo visuomenės nepasitikėjimą, tačiau dabartinis sektorius yra gerokai brandesnis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kredito unijos veikia pagal tuos pačius pagrindinius apskaitos ir kapitalo pakankamumo reikalavimus kaip bankai. Jų indėliams taip pat taikomas iki 100 tūkst. eurų indėlių draudimas.

Kalbėdamas apie sektoriaus mastą, M. Janavičius pateikia įdomų skaičių: kredito unijose laikoma maždaug 20-25 proc. visų Lietuvos terminuotųjų indėlių. Tai rodo, kad nors bendroje finansų rinkoje unijos užima mažesnę dalį, tam tikrose finansinių paslaugų srityse jų vaidmuo yra reikšmingas.

Antrosios pensijų pakopos pinigai: ar mokame juos įdarbinti?

Viena svarbiausių pokalbio temų – gyventojų finansiniai sprendimai ir tai, kaip buvo panaudotos iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos. Mantas Janavičius pastebi, kad kredito unijos tikėjosi didesnio šių pinigų srauto į indėlius ar kitus finansinius instrumentus, tačiau praktikoje didelė dalis lėšų buvo panaudota vartojimui ir turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti.

Pašnekovas pabrėžia, kad paskolų grąžinimas, ypač turint brangių vartojimo kreditų, gali būti racionalus sprendimas. Vis dėlto pinigų panaudojimas trumpalaikiams pirkiniams ne visada sukuria ilgalaikę finansinę vertę.

„Kai tu įvertini, kiek tu prarandi retrospektyviai, jeigu ten šnekam apie metus, o gal net ir dešimtmečius, va tada tu pradedi suvokti tuos prarastus pinigus.“

Diskusijoje taip pat aptariama, kodėl gyventojai vis dar laiko dideles sumas einamosiose sąskaitose, nors galėtų rinktis terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius. Viena iš priežasčių – patogumas ir nenoras įsipareigoti tam tikram laikotarpiui. M. Janavičius atkreipia dėmesį, kad finansinės grąžos siekimas nebūtinai reiškia visišką pinigų likvidumo atsisakymą. Su finansų įstaiga galima derėtis dėl lankstesnių sąlygų, o kai kurie indėlių produktai leidžia dalį lėšų atsiimti anksčiau.

Finansinis raštingumas: kodėl pirmasis žingsnis dažnai būna sunkiausias?

Kodėl net ir turėdami santaupų žmonės ne visada imasi veiksmų, kad jų pinigai uždirbtų papildomą grąžą? Pasak Manto Janavičiaus, viena priežasčių yra paprasčiausia apatija ir nenoras skirti laiko finansiniams sprendimams.

Jo teigimu, pirmasis žingsnis dažniausiai būna sunkiausias – reikia pasidomėti galimybėmis, palyginti sąlygas ir sudaryti pirmąją sutartį. Tačiau išbandžius finansinį instrumentą ir pamačius jo naudą, sprendimus priimti tampa lengviau.

Pokalbyje taip pat aptariama, kaip finansinį raštingumą galėtų stiprinti šeimos, mokyklos, universitetai ir pačios finansų įstaigos. Svarbu ne tik žinoti, kokie finansiniai produktai egzistuoja, bet ir suprasti infliacijos poveikį, sudėtinių palūkanų principą bei ilgalaikę pinigų įdarbinimo naudą.

Verslo paskolos: kaip finansinis svertas padeda augti?

Didelė pokalbio dalis skiriama verslo finansavimui. Mantas Janavičius pasakoja, kad kredito unijos „Magnus“ paskolų portfelyje verslo paskolos sudaro apie 75 proc. visų paskolų. Pašnekovas aiškina, kodėl verslui svarbu suprasti finansinio sverto naudą – skolintos lėšos gali padėti išplėsti investicijų mastą ir generuoti grąžą ne tik iš nuosavo kapitalo.

Vis dėlto skolintis verta tik tada, kai verslo sprendimas yra tinkamai įvertintas. Reikia suprasti kapitalo kainą, numatyti pinigų srautus, įvertinti projekto pelningumą ir galimas rizikas.

Pašnekovas taip pat pasidalija „Magnus“ veiklos modelio išskirtinumu. Skirtingai nei įprastas kreditavimo procesas, kuriame paraiška pirmiausia keliauja per formalias vertinimo grandis, čia dažnai pradedama nuo tiesioginės konsultacijos. Pirmiausia siekiama suprasti verslo idėją, jos potencialą ir realias įgyvendinimo galimybes.

„Mes viską pradedam dažniausiai nuo pirmos konsultacijos, kurioje mes visą laiką darom tokią, kaip nemokamą, vadinkim, kaip investiciją mūsų pačių.“

Toks modelis leidžia ne tik įvertinti finansavimo galimybes, bet ir padėti verslininkui patobulinti pirminį sumanymą, išgryninti jo finansinį modelį ar net pakeisti projekto kryptį.

Kaip gerą verslo idėją paversti finansuojamu projektu?

Ką turėtų daryti verslininkas, kuris turi plėtros idėją, tačiau nežino, nuo ko pradėti ieškant papildomo kapitalo? M. Janavičius siūlo pirmiausia skirti laiko verslo plano parengimui ir idėjos analizei. Šiame etape gali padėti ir dirbtinis intelektas, kurį galima pasitelkti kaip pirminį konsultantą.

Pašnekovas rekomenduoja kritiškai patikrinti savo sumanymą: išanalizuoti rinką, konkurentus, galimą užimamą rinkos dalį, verslo modelį, pinigų srautus ir finansinį potencialą. Svarbu ne tik įsivaizduoti, kiek verslas galėtų uždirbti, bet ir pagrįsti, kaip tai bus pasiekta.

„Mano siūlymas visada yra pradėti nuo jo, nes jisai sutaupo labai daug laiko, atsako į labai daug klausimų.“

Tik atlikus pirminę analizę ir parengus skaičiais pagrįstą idėją, verta kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą. Pasak M. Janavičiaus, svarbu nebijoti konsultuotis, nes finansų įstaigos ekspertai gali padėti pastebėti rizikas, kurių pats verslininkas dar neįvertino.

Augimas reikalauja ne tik kapitalo, bet ir patirties

Pokalbyje aptariamas ir „Magnus“ kredito unijos augimas. Vedėjas Vytautas Siaurusaitis atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 metų unijos augimas siekė net 194 proc. M. Janavičius tokį rezultatą sieja su keliomis priežastimis: augančia komandos kompetencija, sukaupta patirtimi finansuojant skirtingų sektorių projektus ir didėjančiu kapitalu.

Anot jo, kuo daugiau skirtingų verslo modelių finansų įstaiga išanalizuoja, tuo lengviau ateityje įvertinti panašius projektus. Sukaupta patirtis leidžia greičiau priimti sprendimus, geriau suprasti rizikas ir finansuoti sudėtingesnes verslo idėjas.

M. Janavičius pabrėžia, kad kredito unijos augimas nėra vien skaičių klausimas – svarbu išlaikyti individualų dėmesį kiekvienam klientui. Būtent todėl konsultacijoms skiriamas laikas tampa ir stiprybe, ir natūraliu augimo ribotuvu.

Laidos pabaigoje aptariama, kiek laiko gali užtrukti verslo finansavimo procesas. Tai priklauso nuo projekto sudėtingumo, pasirinkto finansavimo produkto, dalyvaujančių institucijų ir paties kliento pasirengimo. Kai procesą vykdo tik pati kredito unija, sprendimai gali būti priimami greičiau, o įtraukus papildomus finansavimo partnerius procesas gali užsitęsti.

Mantas Janavičius kviečia į finansus žvelgti atsakingai, nepalikti santaupų neveiksmingų ir nebijoti ieškoti galimybių verslo plėtrai. Gera idėja gali tapti realiu projektu, tačiau tam reikia pasirengimo, skaičiavimų, kritinio požiūrio ir tinkamų finansinių partnerių.

Laidą „Verslo sostinė“ remia „Magnus“ kredito unija. Geroms idėjoms galimybių yra.