Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina atlikėją Petuniją apie jos kūrybą, muzikinius įkvėpimus ir artėjantį akustinį turą. Pokalbyje „Petunija“ pasakoja apie savo muziką, kurioje susipina lietuviškos kultūros įkvėpimai, folkloras, alternatyvioji popmuzika ir elektronika. Atlikėja taip pat atskleidžia, kaip gimsta dainų vaizdo klipų idėjos, kuo jai svarbūs asmeniniai kūriniai ir kokių naujų dainų klausytojai gali tikėtis koncertuose. Artėjantys Petunijos koncertai skirtinguose Lietuvos miestuose taps galimybe išgirsti muziką akustiškai, jaukioje aplinkoje ir užmegzti artimesnį ryšį su atlikėja.

Muzika, kurioje susitinka skirtingi pasauliai

Petunijos kūryboje telpa įvairios muzikinės kryptys. Atlikėja domisi skirtingų šalių muzikos scenomis, klausosi įvairių žanrų ir nuolat ieško naujų garsų bei įkvėpimų. Jai įdomu, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, Balkanuose, Portugalijoje, Albanijoje, Latvijoje bei Estijoje.

Petunija atvirai pasakoja apie platų savo muzikinį skonį ir norą tyrinėti skirtingas kūrybines kryptis. Ji nesiekia apsiriboti vienu žanru ar skambesiu, todėl jos muzikoje gali susitikti iš pirmo žvilgsnio skirtingi elementai.

„Mano muzikiniai interesai yra labai platūs, aš pati klausau labai įvairios muzikos“

Kartu Petunijai svarbios ir jos kultūrinės šaknys. Gyvendama Lietuvoje, ji natūraliai semiasi įkvėpimo iš savo aplinkos, tačiau nori išlikti atvira ir pasaulinėms muzikinėms tendencijoms. Skirtingos įtakos jos kūryboje susijungia į savitą muzikinę kalbą, kurioje tradicijos dera su šiuolaikiniais eksperimentais.

Vaizdiniai, emocijos ir dainų pasauliai

Kuriant muziką svarbus ne tik garsas, bet ir vaizdai, padedantys perteikti dainos nuotaiką. Laidoje Petunija pasakoja apie muzikinių vaizdo klipų idėjas ir kūrybinį procesą. Kartais būsimo klipo vizija jai išryškėja labai greitai, o kartais reikia daugiau laiko, kad atskiros detalės susijungtų į vientisą koncepciją.

Atlikėja prisimena, kad vieno iš naujesnių vaizdo klipų idėją lydėjo gana aiškūs vaizdiniai. Jai buvo svarbi atmosfera, tam tikros detalės ir simboliai, padedantys perteikti norimą emociją. Vis dėlto ne kiekvienam klipui būtinas sudėtingas siužetas ar kino filmą primenanti istorija.

„Mes norėjom užfiksuoti emociją šiame vaizdo klipe“

Šis požiūris atskleidžia, kad atlikėjai svarbu ne vien papasakoti konkrečią istoriją, bet ir sukurti jausmą, kurį žiūrovas galėtų patirti savaip. Muzika ir vaizdas tampa priemonėmis perteikti tai, kam kartais sunku rasti žodžių.

Dainos, kurios primena svarbius gyvenimo pasirinkimus

Petunijai dainos gali tapti ne tik kūrybine saviraiška, bet ir asmeniniais priminimais. Laidoje ji pasakoja apie vieną ankstyvųjų savo kūrinių, atsiradusį santykių pradžioje. Šioje dainoje užfiksuotos mintys ir jausmai atlikėjai svarbūs iki šiol.

Kartais sugrįžimas prie senesnio kūrinio leidžia iš naujo išgirsti tai, ką pati sau buvo pasakiusi anksčiau. Petunija pasakoja, kad ši daina jai primena santykiuose svarbias ribas ir pasirinkimus. Sudėtingesniais laikotarpiais kūrinys gali tapti savotišku priminimu apie tai, kas jai svarbu.

Tai atskleidžia asmenišką muzikos pusę: daina, gimusi konkrečią gyvenimo akimirką, laikui bėgant gali įgyti dar daugiau reikšmės. Ji ne tik išsaugo praeities emocijas, bet ir padeda sugrįžti prie savo vertybių.

Akustinis turas – galimybė susitikti arčiau

Viena svarbiausių pokalbio temų – artėjantis Petunijos akustinis turas po Lietuvą. Kartu su gitaristu Kęstučiu atlikėja ruošiasi aplankyti įvairius šalies miestus ir susitikti su klausytojais, kurie jos muzikos klausosi skirtinguose Lietuvos kampeliuose.

Petunija pabrėžia, kad jai svarbu pasiekti savo auditoriją ir sukurti galimybę žmonėms muziką patirti gyvai. Akustiniai koncertai tam ypač tinkami, nes leidžia užmegzti artimesnį ryšį su publika ir pristatyti kūrinius paprasčiau, atviriau.

„Matau, kad mano auditorija irgi plečiasi, ir ji yra iš visokių įvairių Lietuvos kampelių“

Šiuose koncertuose Petunija ir gitaristas sieks perteikti muziką tokią, kokia ji gimsta studijoje: balsas, gitara, melodijos ir tekstai. Kamerinės erdvės pasirinktos tam, kad atlikėjai ir klausytojai galėtų būti kuo arčiau vieni kitų.

Akustinis formatas, pasak atlikėjos, tinka įvairaus amžiaus publikai. Į koncertus ji kviečia ateiti ne tik draugus, bet ir šeimos narius – tėvus, senelius, brolius, seseris. Muzika gali tapti bendra patirtimi net tada, kai klausytojų amžius ar muzikinis skonis skiriasi.

Nauji kūriniai ir dar negirdėtos muzikinės istorijos

Akustinis turas bus skirtas ne vien jau pažįstamoms dainoms. Petunija atskleidžia, kad koncertuose klausytojai turės galimybę išgirsti ir dar neišleistų kūrinių. Kai kurios dainos dar tik ruošiasi pasiekti auditoriją, todėl koncertai taps proga susipažinti su naujomis atlikėjos kūrybos kryptimis.

Petunija pasakoja, kad koncertinė programa dėliojama kaip vientisa visuma, kurioje dainos viena kitą papildo. Jai svarbu ne tik atskiri kūriniai, bet ir bendra vakaro atmosfera, leidžianti klausytojams įsitraukti į muzikines istorijas.

Atlikėja nenori nurodyti, ką žmonės privalo jausti ar galvoti per jos pasirodymus. Ji siekia sukurti erdvę, kurioje kiekvienas galėtų muziką išgyventi savaip. Vieni galbūt norės klausytis tyliai, kiti – dainuoti kartu ar judėti pagal muziką.

„Aš gal neturiu tokios ambicijos kažkaip išprogramuoti žmogų, ką jis turi galvoti“

Ši mintis atspindi jos norą suteikti klausytojams laisvę. Koncertas neturi būti griežtai apibrėžta patirtis, kurioje žmogus jaučiasi suvaržytas. Tai galimybė atsipalaiduoti, įsitraukti į muziką ir atrasti tai, kas artima būtent jam.

Scenos jaudulys – natūrali atlikėjos patirties dalis

Nors koncertai yra svarbi Petunijos kūrybinio gyvenimo dalis, scenos jaudulys niekur nedingsta. Atlikėja atvirai pasakoja, kad po ilgesnės pertraukos ar mažiau intensyvaus koncertavimo nerimas gali sugrįžti net tada, kai atrodo, jog scenoje jau jautiesi užtikrintai.

Ji prisimena, kaip po vasaros koncertinės veiklos atnaujinimo jautė stiprų jaudulį ir fizines jo apraiškas. Vis dėlto, prasidėjus pasirodymui, dažniausiai pavyksta palaipsniui nusiraminti ir vėl įsitraukti į muziką.

Petunija taip pat turi savų būdų prisijaukinti sceną. Prieš koncertus ji kartais pasikalba su erdve, kurioje teks pasirodyti. Toks asmeninis ritualas padeda susipažinti su vieta, sumažinti įtampą ir pasiruošti susitikimui su publika.

„Aš vadinu tai tiesiog pokalbiu su erdve“

Šis paprastas įprotis padeda jai nusiteikti koncertui ir jaustis užtikrinčiau. Petunijos patirtis primena, kad net ir ilgiau scenoje esantiems atlikėjams jaudulys išlieka natūralia pasirodymo dalimi.

Artumas, kurio reikia kiekvienam

Pokalbyje su Simona Jančaityte grįžtama prie vienos svarbiausių akustinio turo idėjų – žmogaus poreikio jausti ryšį. Petunijos manymu, koncertai yra viena iš galimybių tą ryšį atrasti ar sustiprinti.

Būdama arti klausytojų, atlikėja gali dalytis ne tik dainomis, bet ir asmeninėmis patirtimis, emocijomis bei mintimis. Toks susitikimas leidžia sukurti erdvę, kurioje muzika tampa bendravimo forma, o kiekvienas klausytojas gali atrasti sau artimų išgyvenimų.

Petunija pabrėžia, kad santykis su publika kiekvienam atlikėjui gali būti skirtingas. Vieniems pakanka muzikos, kitiems svarbus ir tiesioginis kontaktas. Jai pačiai koncertai yra galimybė būti atvirai ir užmegzti artimesnį ryšį su žmonėmis.

„Manau, kad visiems visada reikia artumo“

Ši mintis jungia skirtingas pokalbio temas – nuo muzikinių eksperimentų ir asmeninių dainų iki akustinio turo bei scenos jaudulio. Muzika tampa būdu susitikti, dalytis ir kurti bendrą patirtį, kurioje svarbiausia ne tobulas pasirodymas ar iš anksto numatyta emocija, o galimybė būti kartu.