Laidoje „Verslo sostinė“ Vytautas Siaurusaitis kalbina Dainių Dundulį – „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininką ir „Norfa“ įmonių grupės savininką. Pokalbyje Dainius Dundulis pasakoja apie „Norfa“ verslą, prekybos tinklo augimą ir apyvartą, ilgalaikes investicijas bei verslo efektyvumą. Taip pat aptariama darbuotojų produktyvumo ir atlygio sistema, pirkėjų įpročių pokyčiai bei vis svarbesnį vaidmenį versle užimantis dirbtinis intelektas. Kokių sprendimų reikia siekiant ilgalaikio augimo ir kokios kompetencijos bus svarbios ateities verslui?

Milijardo eurų apyvarta – ne pagrindinis tikslas

„Norfa“ pasiekė maždaug milijardo eurų apyvartą, tačiau Dainius Dundulis pabrėžia, kad vien apyvartos augimas niekada nebuvo pagrindinis verslo tikslas. Pasak jo, kur kas svarbiau buvo nuosekliai gerinti vidinius procesus, didinti efektyvumą ir galvoti apie tai, kaip patogiau bei kokybiškiau aptarnauti pirkėją.

Verslo rezultatai, anot pašnekovo, turi būti vertinami ne tik pagal vieną skaičių. Dundulis pasakoja, kad įmonėje įvairūs rodikliai stebimi nuolat, o kasdieniai ir mėnesiniai duomenys leidžia matyti, kaip keičiasi situacija ir kur reikalingi sprendimai.

„Mūsų tikslas nebuvo apyvarta. Mes žiūrėjome į vidinį efektyvumą, patogumą pirkėjui, kokybinius ir efektyvumo rodiklius.“

Ilgalaikis požiūris į investicijas

Pokalbyje daug dėmesio skiriama ir investicijų filosofijai. Dainius Dundulis pasakoja, kad versle ne visuomet verta orientuotis į greitą rezultatą. Kai kurie sprendimai ir projektai atsiperka tik po penkerių ar dešimties metų, todėl svarbu gebėti planuoti ilgesnę perspektyvą.

Pasak pašnekovo, verslo sprendimai turi būti vertinami ne vien pagal tai, kiek pinigų jie gali sugeneruoti šiandien. Kartais svarbiau sukurti pagrindą tam, kad rezultatas būtų pasiektas ateityje.

„Svarbiausia, kad rezultatas ateitų po kažkiek laiko.“

Kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?

Dundulis taip pat aptaria Lietuvos mažmeninės prekybos pokyčius ir užsienio prekybos tinklų įtaką rinkai. Jo teigimu, konkurencija keitė ir vartotojų elgseną – pirkėjai tapo mažiau prisirišę prie konkrečių prekių ženklų, daugiau dėmesio skiria pasirinkimui ir ieško įvairesnių produktų.

„Norfa“ savo ruožtu siekia išsiskirti platesniu ir įvairesniu asortimentu, kuriame galima rasti ne tik gerai žinomų, bet ir mažiau žinomų gamintojų produkcijos.

Darbuotojų produktyvumas ir atlygio sistema

Dar viena svarbi pokalbio tema – darbuotojų atlygis ir produktyvumas. Dainius Dundulis pasakoja, kad įmonėje vertinamas konkretus kiekvieno darbuotojo indėlis ir pasiekti rezultatai. Nuo jų gali priklausyti ir atlygio dydis.

Pašnekovas pateikia pavyzdžių, kai tą patį darbą dirbančių žmonių atlygis gali skirtis kelis kartus, priklausomai nuo jų produktyvumo. Tokia sistema, jo teigimu, leidžia susieti darbuotojo pastangas su jo gaunamu atlygiu ir kartu mažina poreikį nuolat kontroliuoti darbuotojus.

Pokalbyje taip pat aptariamas bendras darbo užmokesčio fondas, įmonės pelningumas ir būtinybė išlaikyti balansą tarp darbuotojų atlyginimų, investicijų, pelno bei vartotojui palankių kainų.

Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne sprendimų priėmėjas

Dalis pokalbio skiriama vienai aktualiausių šiandienos verslo temų – dirbtiniam intelektui. Dainius Dundulis pasakoja, kad automatizavimo sprendimai „Norfoje“ buvo naudojami dar iki dabartinio dirbtinio intelekto proveržio, o šiandien įmonėje atnaujinamos ir senesnės sistemos.

Jo požiūriu, dirbtinis intelektas gali būti naudingas analizuojant didelius informacijos kiekius, atliekant administracines užduotis ar tikrinant savo prielaidas. Tačiau jo pateikiama informacija negali būti priimama nekritiškai. Pašnekovas prisimena situaciją, kai dirbtinis intelektas pateikė klaidingą informaciją apie oro uosto veiklą.

Todėl, pasak Dundulio, AI gali tapti savotiška „trečia nuomone“, tačiau galutinis sprendimas vis tiek turi likti žmogaus rankose.

„Dirbtinis intelektas yra tik įrankis.“

Kokios kompetencijos bus svarbios ateityje?

Pokalbio pabaigoje Dainius Dundulis dalijasi mintimis apie jaunų žmonių pasirinkimus ir ateities profesijas. Jis atkreipia dėmesį į technologijų, IT, inžinerijos, automatizacijos ir robotizacijos svarbą, tačiau kartu pabrėžia, kad nereikėtų nuvertinti ir tradicinių verslo sričių.

Jo teigimu, ateityje gali būti reikalingi ne tik IT specialistai, bet ir žmonės, gebantys prižiūrėti automatizuotas sistemas, robotus, technologinę infrastruktūrą ir spręsti praktines problemas.

Kalbėdamas apie Lietuvos produktyvumą, Dundulis akcentuoja profesionalumą ir gerą savo srities išmanymą. Norint sukurti sėkmingą verslą, neužtenka vien turėti idėją – reikia suprasti savo veiklos sritį, o tuomet gebėti ją tinkamai organizuoti ir valdyti.

„Norint sukurti verslą, reikia labai gerai išmanyti savo sritį, o paskui būti geru organizatoriumi ir vadybininku.“

Apie produktyvumą reikia kalbėti ne tik eurais

Pašnekovas taip pat kelia klausimą, kaip apskritai turėtume matuoti produktyvumą. Jo nuomone, vien piniginiai rodikliai ne visada tiksliai atspindi atlikto darbo kiekį. Kaip pavyzdį jis pateikia prekybą skirtingos vertės prekėmis – kilogramo aukso ir kilogramo druskos pardavimo apyvarta gali būti visiškai skirtinga, nors fizinio darbo su tuo kilogramu kiekis gali būti panašus.

Šiame kontekste Dundulis kalba apie fiziniais vienetais matuojamą darbo apimtį ir pažymi, kad „Norfa“, kaip teigiama pokalbyje, per mėnesį parduoda apie 30 tūkstančių tonų prekių.