Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Vytautas Siaurusaitis kalbina Darių Lasionį – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorių. Pokalbio centre – Lietuvos inžinerinės pramonės situacija, jos vieta Europos kontekste, produktyvumo iššūkiai bei strateginės kryptys, kurios nulems verslo ateitį artimiausiais metais.

Europos pramonė: stagnacijos ženklai ir struktūrinės problemos

Pastaraisiais metais Europos ekonomika susiduria su akivaizdžiais augimo sulėtėjimo požymiais. Daugelis valstybių balansuoja ties stagnacijos riba, o kai kurios jau patiria nedidelį ekonominį nuosmukį. Tai ypač jaučiama pramonės sektoriuje, kuris tradiciškai buvo vienas svarbiausių Europos ekonomikos variklių.

„Tendencijos Europoje yra pakankamai niūrios – augimas ties nuliu arba net neigiamas.“

Pasak Dariaus Lasionio, pagrindinės problemos yra gerai žinomos: perteklinis reguliavimas, biurokratija, aukštos energetikos kainos ir nelanksti darbo rinka. Šie veiksniai didina kaštus ir mažina Europos įmonių konkurencingumą, ypač lyginant su Azijos šalimis.

Be to, Europa susiduria su mentaliteto iššūkiu – vis dažniau ieškoma priežasčių, kodėl kažko negalima padaryti, vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimų.

Lietuvos išskirtinumas: augimas nepaisant aplinkybių

Skirtingai nei daugelis Europos šalių, Lietuva demonstruoja augimą inžinerinės pramonės srityje. Per pastarąjį dešimtmetį šio sektoriaus eksporto dalis išaugo beveik dvigubai – nuo 12 % iki daugiau nei 23 % viso Lietuvos eksporto.

„Mes atrodome kaip tie, kurie dar turi ambicijų, nori dirbti ir ieško galimybių.“

Šis augimas nėra atsitiktinis. Lietuvos įmonės pasižymi lankstumu, gebėjimu greitai prisitaikyti ir stipria motyvacija. Tai leidžia joms ne tik išlaikyti pozicijas, bet ir perimti dalį rinkos iš Vakarų Europos konkurentų.

„Mes augame, bet augame dėl to, kad atiminėjame darbus iš kitų, nes jie tampa nebekonkurencingi.“

Produktyvumo klausimas: didžiausias iššūkis

Nepaisant augimo, Lietuva vis dar susiduria su reikšmingu produktyvumo atotrūkiu. Vidutinė sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra maždaug du kartus mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.

Tai reiškia, kad nors įmonės auga, jų efektyvumas vis dar turi didelį potencialą gerėti. Sprendimai šioje srityje yra aiškūs: skaitmenizacija, automatizacija, procesų optimizavimas ir pažangi vadyba.

„Yra labai daug erdvės efektyvinti – įdiegus šiuolaikinius sprendimus galima ženkliai padidinti našumą.“

Tuo pačiu išskiriami sektoriai, kurie jau artėja prie europinio lygio, pavyzdžiui, elektronika ir optika. Tai rodo, kad kryptingai investuojant galima pasiekti labai aukštus rezultatus.

Verslo transformacija: nuo darbo jėgos prie vertės kūrimo

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – būtinybė keisti verslo modelį. Daug Lietuvos įmonių vis dar orientuojasi į užsakomuosius darbus, t. y. parduoda darbo laiką, o ne galutinį produktą.

„Mes ne parduodame produktą – mes parduodame savo darbo valandą.“

Tai riboja galimybes kurti didesnę pridėtinę vertę ir didinti pelningumą. Todėl būtina pereiti prie sudėtingesnių, aukštesnės vertės produktų kūrimo, stiprinti savo prekės ženklus ir ieškoti naujų rinkų.

Vadovų vaidmuo: atsakomybė ir strateginis mąstymas

Didelė atsakomybė tenka įmonių vadovams. Pokalbyje pabrėžiama, kad verslo sėkmė pirmiausia priklauso ne nuo išorinių veiksnių, o nuo pačių sprendimų.

„Įmonės sėkmė priklauso nuo vadovo ir jo komandos – ne nuo valstybės ar rinkos.“

Vadovams rekomenduojama pradėti nuo savianalizės, aiškiai įsivertinti situaciją, stiprybes ir silpnybes. Tik tada galima priimti pagrįstus strateginius sprendimus ir kryptingai judėti į priekį.

Ateities kryptys: žmonės, technologijos ir aplinka

Žvelgiant į ateitį, išskiriami trys pagrindiniai veiksniai, kurie lems verslo sėkmę: žmonės, technologijos ir verslo aplinka. Iš jų svarbiausias – žmonės.

„Prioritetas numeris vienas yra žmonės – jų žinios, gebėjimai ir patirtis.“

Technologijos yra prieinamos, verslo aplinka gali būti palanki ar ne, tačiau būtent žmonių kompetencijos lemia, kaip efektyviai įmonė išnaudos turimas galimybes.

Švietimas ir vidinės kompetencijos: naujas požiūris

Didelis dėmesys skiriamas švietimo sistemai, tačiau kartu akcentuojama ir verslo atsakomybė. Įmonės vis dažniau kuria vidines mokymo programas, kurios leidžia greičiau paruošti reikalingus specialistus.

Tai keičia tradicinį modelį, kai darbuotojas ateina jau pilnai paruoštas. Vis dažniau jis ateina su pagrindais, o realius įgūdžius įgyja įmonėje.

Nuolatinis mokymasis – konkurencingumo pagrindas

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje nebeužtenka vienkartinio išsilavinimo. Nuolatinis mokymasis tampa būtinybe.

„Negalima sustoti – jeigu sustoji, reiškia, kad jau atsilieki.“

Tai galioja tiek vadovams, tiek darbuotojams. Organizacijos, kurios investuoja į žinias ir skatina mokymosi kultūrą, turi didesnes galimybes išlikti konkurencingos.

Bendradarbiavimas kaip augimo katalizatorius

Dar viena svarbi tema – bendradarbiavimas. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje stipriai jaučiamas dalijimosi kultūros augimas.

„Vienas plius vienas dažnai duoda daugiau nei du.“

Asociacijos, tokios kaip LINPRA, sukuria platformą įmonėms dalintis patirtimi, sprendimais ir kartu spręsti sektoriaus problemas. Tai stiprina visos pramonės konkurencingumą.

Lietuvos inžinerinė pramonė šiandien yra auganti, ambicinga ir turinti didelį potencialą. Tačiau norint išlaikyti šį tempą, būtina spręsti produktyvumo klausimus, investuoti į žmones, technologijas ir keisti verslo modelius.

Šis pokalbis atskleidžia ne tik esamą situaciją, bet ir aiškias kryptis, kuriomis turėtų judėti Lietuvos verslas artimiausiais metais.