Laidoje „Verslo sostinė“ Vytautas Siaurusaitis kalbina Airidą Zavadskę – darbuotojų ir vadovų kompetencijų vertinimo ekspertę, bendrovės „Addelse“ įkūrėją ir vadovę. Pokalbio centre – darbuotojų įsitraukimas, organizacijų kultūra, skirtingų kartų lūkesčiai bei tai, ką šiandien turi daryti vadovai, norėdami kurti stiprias ir rezultatus pasiekiančias komandas. Remiantis kasmet atliekamais tyrimais, kuriuose dalyvauja apie 25 tūkst. darbuotojų, aptariamos svarbiausios tendencijos Lietuvos organizacijose.

„Vadovauti neįsitraukusiems darbuotojams – tas pats, kas važiuoti automobiliu su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Kažkiek pajudėti gali, bet toli nenuvažiuosi.“ – Airida Zavadskė.

Kas yra darbuotojų įsitraukimas?

Įsitraukimas – tai daugiau nei gera nuotaika darbe. Jis apima darbuotojo motyvaciją, energiją, norą prisidėti prie organizacijos tikslų ir darbo prasmės suvokimą. Pasak Airidos Zavackės, įsitraukę darbuotojai ne tik geriau dirba, bet ir rečiau susiduria su perdegimu, dažniau jaučia pasitenkinimą savo veikla bei yra pasirengę žengti papildomą žingsnį dėl bendro rezultato.

„Kai esi įsitraukęs į savo darbą, pavargsti, bet tas nuovargis būna malonus – kaip po gero sporto.“ – Airida Zavadskė

Darbuotojų įsitraukimas Lietuvoje auga

Tyrimų duomenys rodo pozityvią tendenciją – darbuotojų įsitraukimas Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo nuo 61 iki 66 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių jaučia ryšį su savo darbu ir mato jo prasmę. Tačiau vien motyvacijos nepakanka – organizacijoms svarbu užtikrinti aiškią kryptį ir bendrus tikslus.

„Gali būti, kad visi labai motyvuoti ir daug dirba, bet jeigu nėra aiškios krypties, valtis gali tiesiog suktis ratu.“ – Airida Zavadskė.

Kas darbuotojams kelia daugiausia nepasitenkinimo?

Nors bendri rodikliai gerėja, darbuotojai vis dar dažniausiai kritiškai vertina darbo užmokestį. Antroje vietoje tarp dažniausiai minimų problemų išlieka bendradarbiavimas tarp skirtingų padalinių. Darbuotojai dažniausiai gerai vertina savo kolegas ir tiesioginius vadovus, tačiau organizacijose vis dar trūksta efektyvaus komandų tarpusavio bendradarbiavimo.

Jaunieji darbuotojai ieško aiškumo

18-29 metų darbuotojų įsitraukimas siekia apie 55 proc. ir yra mažesnis nei bendras Lietuvos vidurkis. Pasak ekspertės, tai dažnai susiję ne su motyvacijos stoka, o su tuo, kad jauni žmonės dar ieško savo profesinio kelio, nori dažnesnio grįžtamojo ryšio ir aiškesnių karjeros perspektyvų.

„Jauni žmonės nori suprasti ne tik kaip jiems sekasi šiandien, bet ir kur jie gali būti po metų ar dvejų.“ – Airida Zavadskė.

30-40 metų specialistai – pokyčių iniciatoriai

Šio amžiaus darbuotojai dažniausiai jau turi sukaupę patirties, aiškiai žino savo stipriąsias puses ir kelia aukštesnius lūkesčius organizacijai. Jie taip pat dažniau susiduria su įtampa dėl karjeros, šeimos ir augančių atsakomybių. Vis dėlto būtent šie žmonės dažnai tampa pokyčių iniciatoriais ir siekia prisidėti prie organizacijos tobulinimo.

„Į šiuos žmones reikėtų žiūrėti ne kaip į kritikuotojus, o kaip į tuos, kurie mato galimybes keisti ir tobulinti organizaciją.“ – Airida Zavadskė.

40+ darbuotojai – organizacijos stabilumo pagrindas

Vyresni darbuotojai tyrimuose išsiskiria aukščiausiais pasitenkinimo ir lojalumo rodikliais. Jie dažniau rekomenduoja savo darbdavį, geriau vertina organizaciją ir aiškiau mato savo darbo prasmę. Ši grupė tampa organizacijų kompetencijų, patirties ir institucinės atminties pagrindu.

„Tai žmonės, kurie turi ir kompetencijos, ir patirties, ir nuo kurių sprendimų labai daug priklauso organizacijos rezultatai.“ – Airida Zavadskė.

Svarbiausia – ne tyrimas, o veiksmai

Pokalbio pabaigoje pabrėžiama, kad darbuotojų apklausos ir įsitraukimo tyrimai turi vertę tik tuomet, kai jų rezultatai virsta konkrečiais sprendimais. Darbuotojai tikisi būti išgirsti, todėl organizacijos turi ne tik matuoti nuotaikas ir lūkesčius, bet ir nuosekliai reaguoti į gautą grįžtamąjį ryšį.

„Tyrimas yra viena, o veiksmas – visai kas kita. Po kiekvieno tyrimo turi sekti konkretūs sprendimai ir pokyčiai.“ – Airida Zavadskė.