Laidoje „Genijų šlepetės“ pianistas Simonas Poška kalbina smuikininkę Dalią Kuznecovaitę – tarptautinę karjerą sukūrusią atlikėją, Vilniaus valstybinio kvarteto primariją ir „Grand Trio Vilnius“ narę. Pokalbyje atsiskleidžia ne tik ryškūs muzikės profesiniai pasirinkimai, bet ir asmeninės patirtys, lėmusios sprendimą grįžti į Lietuvą, atrasti kamerinės muzikos prasmę bei siekti pusiausvyros tarp scenos, kūrybos ir gyvenimo.

Netikėtas sprendimas, kuris pakeitė kryptį

Ilgus metus Dalia Kuznecovaitė gyveno ir kūrė užsienyje – Vokietijoje ir Paryžiuje. Lietuva tuo metu nebuvo jos planuose ne dėl abejingumo, bet dėl natūraliai susiklosčiusio gyvenimo ritmo.

„Planavau likti Paryžiuje – taip viskas dėliojosi“, – pasakoja muzikė.

Todėl skambutis, kviečiantis prisijungti prie Vilniaus valstybinio kvarteto, buvo visiškai netikėtas. Sprendimas grįžti gimė ne impulsyviai – jis buvo apgalvotas, atsakingas ir paremtas vidiniu suvokimu, kad tai ne šiaip darbas, o ypatinga gyvenimo dovana.

Vilniaus kvartetas – vaikystės prisiminimų ir brandos susitikimas

Vilniaus kvartetas Dalios gyvenime atsirado dar vaikystėje. Į koncertus ją vesdavosi mama, smuikininkė Gintvilė Vytėnaitė. Tuomet tai atrodė kaip tolima fantazija, tačiau šiandien – tapo realybe. Tapusi kvarteto primarija ir meno vadove, Dalia pabrėžia ne lyderystę kaip valdžią, o kaip atsakomybę.

„Mes esame keturi solistai, kurie turi skambėti kaip vienas instrumentas.“

Ansamblio sėkmę ji sieja su profesionalumu, bendryste ir tarpusavio pagarba – savybėmis, be kurių ilgalaikis darbas neįmanomas.

Kamerinė muzika – atsvara solistės vienatvei

Tarptautinė solistės karjera atnešė pripažinimą, konkursų pergales ir intensyvias gastroles, tačiau kartu – ir vienatvę, nuolatinį nuovargį bei maksimalizmą.

„Gyvenau lagaminuose nuo devyniolikos iki dvidešimt septynerių metų“, – atvirauja Dalia.

Kamerinė muzika tapo priešprieša šiam gyvenimo būdui. Darbas ansamblyje suteikė stabilumo, galimybę kurti kartu ir jausti, kad muzika gimsta dialoge, o ne vien tik asmeninėse pastangose.

Grand Trio Vilnius gimimas pandemijos fone

Pandemija tapo netikėtu kūrybiniu impulsu. Kartu su pianistu Petru Geniušu ir violončelininku Davidu Geringu gimė Grand Trio Vilnius. Viskas prasidėjo nuo įrašų idėjos ir spontaniško sprendimo išbandyti trio repertuarą.

„Mes atsisėdam ir grojam – nereikia daug kalbėti“, – sako Dalia.

Ansamblio veikla greitai išaugo į koncertus, įrašus ir tarptautinį pripažinimą, o Paliesius tapo simboline trio gimimo vieta.

Smuikas – ne daiktas, o kūno tęsinys

Laidoje Dalia daug dėmesio skiria santykiui su instrumentu. Ji groja šiuolaikinio italų meistro Marcello Villa smuiku, kuris tapo laikinu, bet itin artimu partneriu. Muzikė paneigia mitą, kad šiuolaikiniai instrumentai neturi „sielos“.

„Siela yra ne instrumente, o pirštuose ir žmogaus ausyse.“

Smuikas jai – neatsiejama asmenybės dalis, todėl net mintis, kad juo grotų kitas, kelia stiprias emocijas.

Muzikinė branda ir pedagoginė patirtis

Studijos Vokietijoje ir Prancūzijoje, intensyvus darbas su skirtingais pedagogais išugdė Dalios discipliną, gebėjimą greitai mokytis ir prisitaikyti. Ši patirtis šiandien persikelia ir į pedagoginį darbą – ji pabrėžia drąsos, pasitikėjimo savimi ir gebėjimo dirbti su dideliais informacijos kiekiais svarbą jauniems muzikams.

Pusiausvyra tarp scenos ir gyvenimo

Šiandien Dalia sąmoningai ieško balanso. Jai svarbus miegas, buvimas namuose, artimi žmonės ir vidinė ramybė.

„Gyvenimas nesusideda tik iš scenos ir smuiko.“

Muzika išlieka esmine jos gyvenimo dalimi, tačiau ne vienintele. Būtent ši pusiausvyra leidžia išlikti kūrybiškai gyvai ir scenoje, ir kasdienybėje.