Mokesčių optimizavimas ir teisėtas mokesčių planavimas aktualūs tiek gyventojams, tiek verslui. Tačiau kaip legaliai mokėti mažiau mokesčių Lietuvoje ir kokių klaidų vengti? Advokatė, mokestinės politikos ekspertė Jūratė Zarankienė laidoje „Vilniaus ritmu“ kartu su vedėja Jūrate Pilibaitiene aptaria mokesčių lengvatas, tinkamos veiklos formos pasirinkimą – individualią veiklą ar įmonę, investicinės sąskaitos galimybes ir mokestines rizikas. Ekspertė taip pat paaiškina, kur baigiasi teisėtas mokesčių optimizavimas ir prasideda mokesčių vengimas, kodėl svarbu tinkamai įvertinti sandorių turinį ir kaip išvengti ginčų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Teisėtas mokesčių planavimas – galimybė, kuria verta pasinaudoti

Mokesčių planavimas nėra neteisėtas veiksmas ar bandymas išvengti prievolių valstybei. Kaip pokalbyje pabrėžia Jūratė Zarankienė, kiekvienas žmogus ir verslas turi teisę įvertinti savo mokestinę naštą ir pasirinkti finansiškai palankiausią teisėtą sprendimą.

„Kiekvienas žmogus ar verslas, planuodamas mokesčius, įsivertina savo mokestinę naštą ir renkasi jam palankiausią variantą.“

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant veiklą ar sudarant sandorius svarbu įvertinti gaunamų pajamų rūšį, jų dydį ir galimas veiklos formas. Pavyzdžiui, vienokia mokestinė situacija susidaro gaunant darbo užmokestį, kitokia – gaunant palūkanas ar vykdant savarankišką veiklą.

Aptariama, kuo gali skirtis fizinio asmens ir įmonės vykdomas skolinimas, kokią reikšmę turi pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio taikymas bei kodėl kartais svarbus ne tik galutinis mokesčių tarifas, bet ir mokėjimo laikas. Mokesčių mokėjimo atidėjimas gali suteikti galimybę ilgiau naudoti įmonės lėšas veiklai ar investicijoms.

Individuali veikla, įmonė ar investicinė sąskaita – ką pasirinkti?

Viena svarbiausių pokalbio temų – tinkamos veiklos formos pasirinkimas. Individuali veikla, mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė gali lemti skirtingą mokestinį rezultatą. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik veiklos patogumą, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes.

Jūratė Zarankienė taip pat išskiria investicinę sąskaitą, kuri investuojantiems gyventojams gali suteikti galimybę mokesčius mokėti vėliau. Pasak ekspertės, dalis žmonių šia galimybe nepasinaudoja vien todėl, kad ji atrodo pernelyg sudėtinga.

Pokalbyje aptariama ir verslui aktuali investicinio projekto lengvata, turto įsigijimo išlaidų pripažinimas bei momentinis turto nusidėvėjimas. Tai galimybės, kurias įmonės turėtų įvertinti planuodamos investicijas ir savo veiklos sąnaudas.

Kur baigiasi mokesčių optimizavimas ir prasideda vengimas?

Mažesnė mokestinė našta savaime nereiškia pažeidimo, tačiau vien formaliai teisėtų sandorių nepakanka. Mokesčių administratorius ir teismai vertina ne tik dokumentuose nurodytą sandorio formą, bet ir tikrąjį jo turinį, ekonominę logiką bei dalyvių ketinimus.

Ekspertė pateikia nekilnojamojo turto dovanojimo ir vėlesnio pardavimo pavyzdį. Jeigu turtas šeimos nariui dovanojamas tik tam, kad būtų išvengta pardavimo metu atsirandančių mokesčių, nors tikrasis tikslas nuo pat pradžių buvo parduoti turtą trečiajam asmeniui, toks sandoris gali būti vertinamas kaip mokesčių vengimas.

Kitas aptariamas atvejis – įmonės vardu perkamas nekilnojamasis turtas, kuris iš tikrųjų naudojamas akcininko asmeniniams poreikiams, o ne bendrovės veiklai. Tokiose situacijose svarbu ne vien tai, ar sandoris teisiškai įmanomas, bet ir tai, kokiu tikslu jis sudarytas.

„Mokesčių teisėje galioja vadinamasis turinio viršenybės prieš formą principas.“

Individualios veiklos sutartis vietoje darbo santykių: ar pakanka pakeisti dokumentus?

Dar viena aktuali tema – darbo santykių ir savarankiškos veiklos atskyrimas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdavys pasiūlo darbuotojui sudaryti individualios veiklos ar paslaugų sutartį, nors realus darbo organizavimas nepasikeičia.

Jūratė Zarankienė paaiškina, kad vien sutarties pavadinimo pakeitimas nereiškia, jog pasikeitė ir teisinis santykis. Vertinama, ar žmogus pats organizuoja savo darbą, turi kitų klientų, nėra pavaldus užsakovui, savarankiškai planuoja darbo laiką ir veikia kaip nepriklausomas paslaugų teikėjas.

Jeigu žmogus ir toliau dirba nustatytomis valandomis, naudojasi darbdavio priemonėmis, turi suderinti atostogas ir gauna fiksuotą atlygį, tokie santykiai gali būti pripažinti darbo santykiais, nepaisant pasirašytos paslaugų sutarties.

Verslas užsienyje ir mokesčių rezidavimo klausimai

Pokalbyje aptariama ir kita dažnai verslininkų bei gyventojų svarstoma galimybė – veiklos perkėlimas į užsienį dėl palankesnio mokestinio režimo. Ar įmonės registravimas Estijoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose iš tiesų reiškia, kad visus mokesčius bus galima mokėti ten?

Ekspertė pabrėžia, kad vien juridinio asmens registracijos valstybė nelemia visų jo mokestinių prievolių. Svarbu, kur faktiškai vykdoma veikla, kur yra darbuotojai, vadovybė ir pagrindiniai įmonės veiklos ištekliai.

Panašiai vertinamas ir fizinių asmenų mokestinis rezidavimas. Norint pakeisti rezidavimo valstybę, neužtenka kelis mėnesius praleisti kitoje šalyje ar gauti jos rezidavimo pažymėjimą. Vertinama, kur žmogus iš tiesų gyvena, kur yra jo ekonominių ir socialinių interesų centras.

Jūratė Zarankienė pasakoja, kad mokesčių administratorius gali vertinti įvairius kasdienio gyvenimo pėdsakus: atsiskaitymus kortelėmis, lankymąsi pas gydytojus, sporto klubuose, socialinių tinklų informaciją ir kitas aplinkybes, padedančias nustatyti faktinę gyvenamąją vietą.

Mokestiniai ginčai, klaidos ir atsakomybė

Net ir sąžiningai veikiantys gyventojai ar įmonės gali suklysti apskaičiuodami mokesčius. Sudėtingi teisės aktai, jų aiškinimai ir besikeičianti administravimo praktika kartais sukelia situacijų, kai mokesčių mokėtojas ir Valstybinė mokesčių inspekcija tą patį sandorį vertina skirtingai.

Laidoje aptariama, kaip vyksta mokestiniai ginčai, kokiais atvejais galima inicijuoti oficialias derybas su mokesčių administratoriumi ir kokios pasekmės laukia nustačius nesumokėtus mokesčius. Taip pat kalbama apie delspinigius, baudas ir galimybę tam tikrais atvejais būti nuo jų atleistam.

Atskirai nagrinėjamas ir dokumentų saugojimo klausimas. Nors gyventojų pajamų mokestis paprastai gali būti tikrinamas už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, naudojantis investicinės sąskaitos režimu, gali prireikti ir gerokai senesnius įnašus pagrindžiančių dokumentų.

Įmonės įsigijimas: kokias mokestines rizikas galima perimti?

Pokalbio pabaigoje dėmesys skiriamas įmonių įsigijimams. Perkant bendrovę svarbu įvertinti ne tik jos finansinius rezultatus, turtą ar verslo perspektyvas, bet ir galimas ankstesnės veiklos mokestines problemas.

Prieš įsigijimą atliekama „due diligence“ patikrinimo procedūra, kurios metu vertinama, ar įmonė tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius, ar pagrįstai pripažino sąnaudas, ar tinkamai įformino darbuotojams suteiktas naudas ir ar teisėtai naudojosi mokestinėmis lengvatomis.

Netinkamai įforminti darbo santykiai, akcininkų asmeninėms reikmėms naudojamos įmonės lėšos, nepagrįstos sąnaudos ar netinkamai dokumentuoti sandoriai su susijusiais asmenimis gali tapti papildomų mokestinių prievolių priežastimi.

Laidoje Jūratė Zarankienė kviečia į mokesčius žvelgti ne tik kaip į privalomą finansinę prievolę, bet ir kaip į sritį, kurioje informuoti sprendimai gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų, teisinių ginčų ir ilgalaikių rizikų.