Kas yra tikras tvarumas – ir kodėl verslas turi išmokti kalbėti ne tik skaičiais, bet ir vertybėmis?
„Vilniaus ritmu“ laidoje kviečiame į išsamų ir atvirą pokalbį apie vieną iš svarbiausių XXI a. temų – tvarumą. Laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Donatą Kurą – tvarumo ir komunikacijos ekspertą, konsultuojantį organizacijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Donatas Kuras jau daugiau nei penkiolika metų dirba su įmonėmis, padedančiomis suprasti ir formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, žmones ir valdymą. Nuo pirmųjų socialinės atsakomybės ataskaitų Lietuvoje iki ESG (angl. Environmental, Social, Governance) standartų diegimo – Donato kelias apima tiek praktinius darbus, tiek teorinę analizę.
- Tvarumas: mada, marketingas ar būtinybė?
Pokalbyje nagrinėjamas vis dar painus klausimas – kuo skiriasi socialinė atsakomybė nuo tvarumo? Kodėl tvarumo sąvoka Lietuvoje neretai tampa tuščiu rinkodaros šūkiu, o pats žodis jau daug kam „kelia alergiją“?
Donatas pabrėžia: „Tvarumas – tai ne tai, kaip jūs leidžiate pinigus, bet kaip jūs juos uždirbate. Ar darote tai atsakingai, ar sukuriate teigiamą poveikį?“
- Žaliasis smegenų plovimas – reali problema
Laidoje aptariamas ir vienas pavojingiausių tvarumo „šešėlių“ – greenwashing (liet. žaliasis smegenų plovimas). Tai situacija, kai įmonės kuria tvarumo iliuziją: žongliruoja ekologiškomis pakuotėmis, abstrakčiais pareiškimais ar pseudo-iniciatyvomis, nors iš esmės nekeičia savo poveikio aplinkai ir visuomenei.
Pasak Donato, vienas pagrindinių iššūkių – gebėjimas ne tik gražiai kalbėti, bet ir konkrečiai matuoti, skaičiuoti, keisti procesus. Tik tai leidžia kalbėti apie tikrą tvarumą.
- ES direktyvos, kurių verslas ignoruoti nebegali
Pokalbyje apatariama ir Europos Sąjungos tvarumo skaidrumo direktyva, kuri artimiausiais metais įpareigos vis daugiau Lietuvos įmonių rengti privalomas ataskaitas apie poveikį aplinkai. Nors šie reikalavimai laikinai atidėti, jų išvengti nepavyks.
Donatas akcentuoja: „Tvarumo reikalavimai yra ne prabanga, o neišvengiamybė. Verslui tai iššūkis – bet ir galimybė tapti atsparesniu, inovatyvesniu ir prasmingesniu.“
- Darbuotojai ir vartotojai diktuoja naujas taisykles
Laidoje daug dėmesio skiriama ir žmonėms – vartotojams, darbuotojams, visuomenei. Jaunoji karta jau dabar reikalauja daugiau nei tiesiog atlyginimo – jiems svarbu dirbti organizacijoje, kuri turi aiškų tikslą ir prisideda prie pozityvaus pokyčio. Taip tvarumas tampa ne tik reputacijos, bet ir darbo rinkos konkurencingumo klausimu.
Panašiai ir su vartotojais: nors jų elgsena dažnai nulemta kainos, sąmoningumas auga. Rinkodarai tenka iš naujo permąstyti, ką reiškia tvari žinutė, atsakinga reklama ir etiškas produktas.
- Tvari komunikacija: ne kiekis, o kokybė
Kaip komunikacijos profesionalas, Donatas iškelia ir dar vieną svarbų aspektą – komunikacijos tvarumą. Šiandien informacinė erdvė perpildyta, algoritmai verčia kurti vis daugiau turinio, o rezultatas – informacijos perteklius ir mažėjantis pasitikėjimas.
Tvari komunikacija, anot jo, turi būti atsakinga, prasminga, paremta realiais veiksmais, o ne tuščiomis frazėmis. „Mažiau triukšmo – daugiau ryšio“, – sako Donatas.
- Žvilgsnis į ateitį: kokia bus tvari visuomenė po 10 metų?
Pokalbio pabaigoje Donatas dalijasi savo vizija, kokios bus organizacijos po dešimtmečio. Akcentuojami ne tik technologiniai pokyčiai, bet ir vertybiniai lūžiai: nuo žiedinės ekonomikos iki klimato kaitos valdymo, nuo įprasto pelno modelio iki poveikio matavimo, nuo išorinio spaudimo prie vidinės atsakomybės.
Šis pokalbis – tai galimybė pažvelgti į tvarumą ne kaip į pareigą, bet kaip į vertybinį kompasą, strateginį pasirinkimą ir progreso sąlygą. Jis naudingas ne tik verslui, bet ir visiems, kurie domisi ateitimi – atsakingesne, sąmoningesne ir darnesne.
