Ši „Vilniaus ritmu“ laida skirta Tarptautinei studentų dienai, tačiau jos turinys daug platesnis – apie tai, kaip jaunimas šiandien mokosi, kaip pandemija pakeitė jų gebėjimą bendrauti, kas laukia kūrybinių industrijų studentų ir kaip Lietuva atrodo žmogui, atvykusiam iš kitur.

Studentų dienos prasmė ir kartų pokyčiai

Pokalbis pradedamas nuo prisiminimų, kaip studentų diena atrodė anksčiau ir kaip keičiasi šiuolaikinė akademinė kultūra. Raimondas neslepia, kad ši šventė dar ne visada turi stiprias tradicijas, tačiau studentų kaita – labai ryški.

Jis pastebi, kad pandemija paliko gilią žymę jaunosios kartos komunikacijos įgūdžiuose:

„Tie studentai, kurie mokyklą baigė nuotoliniu būdu, tikrai buvo jautresni. Tas gyvas kontaktas, lipimas ant scenos jiems buvo iššūkis. Teko ieškoti naujų būdų su jais dirbti.“

Iš Buenos Aires į Vilnių: Victorios kelias

Victoria Laima Garibaldi Lietuvoje atsidūrė vedama savo lietuviškų šaknų, tačiau čia atrado ir daugiau – kūrybos pasaulį, kuris tarsi savaime atvėrė naują profesinį kelią.

Ji pasakoja:

„Argentinoje aš žinojau apie Lietuvą iš bendruomenės, tradicijų. Norėjau studijuoti lietuvių kalbą. Atvažiavau, pabandžiau – ir čia atradau kino kūrybą.“

Studijų pradžioje ji mokėsi anglų kalba, tačiau išdrįso pereiti į lietuvišką grupę, nors kalba jai tuomet dar buvo tik iššūkis:

„Buvo sunkiau suprasti dėstytojus, bet man atrodė, kad taip aš studijuosiu geriau.“

Ši drąsa neliko nepastebėta – Raimondas pabrėžia, kad Victoria tapo tiltu tarp dviejų kursų ir viena iš pagrindinių SMK video darbų festivalio organizatorių.

Kultūriniai skirtumai: nuo sniego iki saugumo

Klausytojai išgirs ir šiltų Victorios pastebėjimų apie Lietuvą. Ji pasakoja, kad didžiausi kultūriniai atradimai buvo visai kasdieniški, bet jai – reikšmingi:

„Sniegas. Aš gyvenau Buenos Aires – sniego ten nėra. O čia pamačiau pirmą kartą.“

Dar labiau ją nustebino Lietuvos saugumas:

„Keista buvo matyti vaikus, einančius vienus su telefonais. Argentinoje taip negalima – pavojinga. O čia gali eiti, ir viskas gerai.“

Kūrybinės industrijos: ką reiškia mokytis kūrybos šiandien?

Didelė laidos dalis skirta kūrybinių industrijų studijų realybei. Raimondas išskiria, kad studentai dažnai tikisi mokyklinio modelio, tačiau kūryboje to nepakanka.

„Pas mus varksta tie, kurie nori aiškiai užduotų taisyklių. O mes sakome – sugalvok pats. Kurk. Ieškok. Nebijok klysti.“

SMK studijų filosofija – praktika ir realūs projektai. Studentai ne tik mokosi teorijos, bet nuo pirmų semestrų filmuoja, montuoja, kuria turinį, organizuoja renginius. Tai leidžia jiems į darbo rinką žengti turint realų portfolio.

Victoria tai patvirtina:

„Man reikėjo eiti filmuoti, montuoti, kurti. Ne tik skaityti. Čia tą galėjau daryti nuo pirmos dienos.“

Studentas 2025: nauji įgūdžiai ir naujos atsakomybės

Raimondas apibendrina, kad šiandien darbdaviams svarbiausia – ne specialybė, o žmogaus asmeninės savybės ir gebėjimas mokytis:

„Socialiniai partneriai mums sako – išmokykit juos pasiekti tikslą, būti organizuotus, mąstyti. Mes jų specialybės išmokysime patys.“

Kūrybinės industrijos, anot jo, šiandien taip pat reikalauja atsakomybės – nes komunikacija yra galingas įrankis, o turinys, kurį kuria jauni žmonės, gali daryti įtaką plačiai auditorijai.

Dirbtinis intelektas: mokymo realijos keičiasi

Laidoje paliečiamas ir technologinis progresas. Raimondas pripažįsta, kad tradiciniai mokymo metodai turi keistis:

„Yra dalykų, kurių senais būdais patikrinti nebeįmanoma. Dirbtinis intelektas turi tapti priemone, o ne pakaitalu.“

SMK jau taiko projektinius baigiamuosius darbus, kuriuose studentai turi kurti realų produktą – filmą, laidą, renginį. Tai, anot jo, tikroji kompetencijų demonstracija.

Studentiški linkėjimai ir užbaigimas

Laidos pabaigoje svečiai dalijasi linkėjimais studentams. Raimondas ragina išnaudoti galimybę išvykti į Erasmus mainus ir praplėsti akiratį. Victoria linki paprastai, bet taikliai:

„Sėkmės sesijoj. Ir sėkmės rašyti bakalauro darbą.“