Ar Lietuvos technologijų verslas gali konkuruoti su didžiausiais pasaulio prekių ženklais ir tapti globalios rinkos dalimi? „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių vadovė Laura Tyrylytė laidoje „Algoritmai“ pasakoja, kaip kuriami pasauliniai prekės ženklai, kokią reikšmę turi tarptautinė rinkodara ir kaip Lietuvos įmonės gali sudominti užsienio auditorijas. Pokalbyje taip pat aptariamas kibernetinis saugumas, tarptautinė komunikacija ir Lietuvos verslo galimybės plėstis pasaulyje. Ar didžiausia kliūtis globaliai sėkmei vis dar yra ne resursai, o pačių lietuvių ambicijų trūkumas?

Nuo Lietuvos iki pasaulio: kai ambicijos peržengia geografines ribas

Vienas ryškiausių pastarojo meto „Nord Security“ komunikacijos įvykių – pasaulinės krepšinio ir popkultūros žvaigždės Šakilo O’Nealo atvykimas į Vilnių ir jo tapimas „NordVPN“ prekės ženklo ambasadoriumi. Bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Los Andželo „Lakers“.

Tačiau tokio masto kampanijos neatsiranda per vieną dieną. Pasak Lauros Tyrylytės, jos prasideda nuo ilgalaikės verslo vizijos ir noro veikti gerokai platesniu mastu. „Nord Security“ tarptautinių kampanijų patirtis augo palaipsniui – nuo ankstesnių aktyvacijų Niujorko Taimso aikštėje iki bendradarbiavimo su viena žinomiausių pasaulio asmenybių.

Pašnekovė pabrėžia, kad renkantis prekės ženklo ambasadorių svarbiausia ne vien jo žinomumas ar pasiekiamumas. Turi egzistuoti tikras ryšys tarp asmenybės ir įmonės vertybių. Šakilo O’Nealo atveju svarbus ne tik jo sportinių pasiekimų bagažas, bet ir filantropinė veikla, verslumas bei pagalba vaikams ir jaunimui.netinio saugumo komunikacijos elementų yra vartotojų edukacija. Reikia ne tik įvardyti grėsmes, bet ir paaiškinti, kaip nuo jų apsisaugoti. Pašnekovė pabrėžia, kad bauginimas nėra ilgalaikė strategija – jis gali sukelti bejėgiškumo jausmą ir paskatinti žmogų apskritai nieko nedaryti.

„Baimę galima parduoti vieną kartą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tokia komunikacija nebus sėkminga.“

Pasak jos, pasitikėjimas kuriamas per aiškią, praktišką informaciją ir konkrečius veiksmus, kuriuos kiekvienas žmogus gali atlikti, kad apsaugotų save ir savo artimuosius.

Tarptautinė žiniasklaida: kokia istorija verta pasaulio dėmesio?

Dar viena svarbi pokalbio tema – tarptautiniai viešieji ryšiai ir Lietuvos įmonių galimybės patekti į didžiausius pasaulio žiniasklaidos kanalus.

Kas lemia, kad viena įmonės istorija tampa įdomi žurnalistams Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ar Japonijoje, o tūkstančiai kitų pranešimų lieka nepastebėti?

Laura Tyrylytė teigia, kad žiniasklaidai pirmiausia reikia unikalios istorijos, pagrįstos realiais faktais ir duomenimis. Vien pranešimas apie naują vadovą ar įmonėje įdiegtą procesą dažniausiai nesudomins platesnės auditorijos. Svarbu suprasti, kas istorijoje naujo, išskirtinio ir aktualaus konkrečios šalies skaitytojui.

„Žurnalistai visą laiką ieško unikalių faktų, kurių galbūt dar niekas nežino, dar nėra aprašęs.“

Skirtingos rinkos taip pat reikalauja skirtingų komunikacijos sprendimų. Tai, kas patrauklu amerikiečių auditorijai, nebūtinai veiks Vokietijoje ar Japonijoje. Todėl tarptautinė komunikacija nėra vieno pranešimo išsiuntimas visam pasauliui – būtina suprasti konkrečios rinkos kultūrą, žiniasklaidos įpročius ir auditorijos lūkesčius.

Dirbtinis intelektas keičia viešuosius ryšius, bet žmogaus kūrybiškumas išlieka svarbus

Pokalbyje neapsieinama ir be dirbtinio intelekto temos. Šiandien įmonės gali pasitelkti DI rengdamos pranešimus spaudai, adaptuodamos tekstus skirtingoms rinkoms ar ieškodamos tinkamų komunikacijos formuluočių. Tačiau kartu daugėja ir automatiškai sugeneruotos informacijos, kuri užpildo žurnalistų pašto dėžutes.

Laura Tyrylytė pastebi, kad vien greitai parengto ir išsiųsto pranešimo nepakanka. Vis svarbesnis tampa asmeninis ryšys su žurnalistais, jų darbo stebėjimas ir gebėjimas pasiūlyti konkrečiam žmogui aktualią temą.

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto kūrybiškumo ribas: jis gali padėti adaptuoti jau turimą informaciją, tačiau visiškai naujos istorijos ir originalaus požiūrio paieškoje žmogaus vaidmuo išlieka itin svarbus.

Lietuviškas kuklumas – kliūtis globalioms ambicijoms?

Paskutinėje pokalbio dalyje dėmesys nukrypsta į Lietuvą ir jos technologijų verslo potencialą. Vis daugiau mūsų šalyje gimusių įmonių veikia tarptautinėse rinkose, o Lietuvos vardas technologijų pasaulyje tampa vis labiau atpažįstamas.

Vis dėlto, pasak Lauros Tyrylytės, viena iš kliūčių, su kuria vis dar susiduria Lietuvos verslai, yra įprotis save vertinti kaip mažos šalies įmones. Kartais verslininkai pirmiausia galvoja apie artimiausias rinkas – Latviją, Estiją ar Lenkiją, nors jų produktas galėtų būti aktualus ir didžiausioms pasaulio auditorijoms.

Pašnekovė ragina ambicingiau vertinti savo galimybes ir neapsiriboti geografiniu artumu. Šiuolaikinės technologijos leidžia kurti tarptautinius ryšius nuotoliniu būdu, todėl norint plėstis nebūtina nuolat būti Niujorke ar Londone.

„Tai vėlgi visos priemonės yra, ko labiausiai gal kartais pritrūksta, tai ambicijos.“

Tačiau ambicijų neužtenka – būtina suprasti ir kitą pusę. Tarptautinei auditorijai nepakanka išgirsti, kad įmonė yra iš Lietuvos ir sukūrė gerą produktą. Reikia atsakyti į klausimą, kuo tas produktas išskirtinis ir kodėl jis turėtų būti svarbus žmogui kitoje pasaulio pusėje.

Kas iš tiesų paverčia įmonę pasauliniu prekės ženklu?

Pokalbio pabaigoje Laura Tyrylytė išskiria vieną esminį kriterijų – ilgalaikį vartotojų pasitikėjimą. Didelė reklaminė kampanija gali trumpam pritraukti dėmesį, tačiau tikrasis prekės ženklo stiprumas atsiskleidžia tada, kai žmonės lieka su juo metai iš metų.

„Jeigu turi vartotojų, kurie lieka su tavimi metų iš metų, tai reiškia, kad esi globalus prekės ženklas.“

Lietuvos įmonės šiandien turi galimybę kurti pasaulinio masto verslus neišvykdamos iš savo šalies. Tačiau tam reikia ne tik kokybiško produkto, bet ir drąsos mąstyti globaliai, gebėjimo suprasti tarptautinę auditoriją bei nuosekliai kurti pasitikėjimą.