Dirbtinis intelektas reklamoje atveria naujas kūrybos galimybes – leidžia greičiau kurti vaizdo turinį, išbandyti idėjas ir įgyvendinti projektus mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau DI kuriamas turinys kelia ir svarbių klausimų: kaip užtikrinti autorių teisių apsaugą, ar galima komerciniais tikslais naudoti DI sugeneruotus vaizdus ir kas atsako už sukurtą rezultatą? Laidoje „Kurk legaliai“ vedėjas Giedrius Abromavičius apie dirbtinio intelekto naudojimą reklamos kūrime, teisines rizikas ir žmogaus atsakomybę kalbasi su vizualinių sprendimų bei dirbtinio intelekto specialistu, MB „SAKRO“ vadovu Tomu Sakro.

Dirbtinis intelektas reklamos kūrimo procese: greičiau ir paprasčiau, bet ar kokybiškiau?

Tomas Sakro pasakoja, kad dirbtinį intelektą savo veikloje naudoja kasdien – nuo tekstų redagavimo, idėjų paieškos ir generavimo iki vaizdų bei vaizdo įrašų kūrimo, redagavimo ir įvairių prototipų rengimo. Šios technologijos gerokai sutrumpina kelią nuo pirminės idėjos iki jos įgyvendinimo. Tai leidžia mažesnėms komandoms ar net vienam specialistui pasiekti rezultatų, kuriems anksčiau reikėdavo daugiau laiko ir išteklių.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad galimybė techniškai sugeneruoti vaizdą dar nereiškia, jog sukurtas turinys bus kokybiškas. Reklama turi ne tik atrodyti įspūdingai, bet ir turėti aiškią idėją, gerą scenarijų, veikiančią žinutę bei gebėti sudominti auditoriją.

„Sugeneruoti kažką iš principo techniškai nereiškia, kad tai bus kokybė. Kokybę vis dar turi kontroliuoti pats žmogus.“

DI turinys ir autorių teisės: svarbu ne tik tai, ką sukuriame

Naudojant dirbtinio intelekto įrankius svarbu įvertinti ne vien galutinį rezultatą. Tomas išskiria tris aspektus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį turinio kūrėjai: kokią informaciją ar medžiagą pateikiame įrankiui, kokį rezultatą gauname ir kaip vėliau jį panaudojame.

Net ir naudojantis teisėta programa ar įrankiu, tai savaime nereiškia, kad bet kokį sugeneruotą rezultatą galima laisvai naudoti visais tikslais. Įrankio licencija, komercinio naudojimo sąlygos, įkelta medžiaga ir galutinis turinio panaudojimas – visi šie dalykai turi būti įvertinti.

Pašnekovas rekomenduoja rinktis legalius įrankius, išsiaiškinti jų naudojimo sąlygas ir įsitikinti, ar suteikiama komercinio naudojimo licencija. Taip pat būtina patikrinti patį rezultatą: ar jame neatsirado atpažįstamo asmens atvaizdo, svetimo logotipo ar kitų elementų, kurių naudojimas gali kelti teisinių klausimų.

Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą vaizdą?

Tobulėjant generatyvinėms technologijoms, tampa vis sunkiau vien iš pirmo žvilgsnio nustatyti, ar nuotrauka arba vaizdo įrašas yra tikras, ar sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą. Anot Tomo, net ir specialūs atpažinimo įrankiai nepateikia šimtaprocentinės garantijos – jų rezultatai dažnai paremti tikimybiniais vertinimais.

Todėl svarbu tikrinti turinio šaltinį, ieškoti nepriklausomų patvirtinimų ir palyginti, ar tas pats įvykis užfiksuotas iš kitų kampų. Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į vizualines detales: dirbtinio intelekto sugeneruotuose vaizduose kartais pasitaiko konstrukcijos, smulkių objektų ar perspektyvos neatitikimų. Tačiau technologijoms tobulėjant šie požymiai gali vis rečiau išduoti dirbtinai sukurtą turinį.

Pokalbyje taip pat aptariamas DI sukurto ar pakeisto turinio žymėjimas. Ypač svarbu aiškiai nurodyti, kai vaizdu siekiama pateikti išgalvotą situaciją kaip tikrą, pakeisti realybę ar suklaidinti auditoriją.

Technologijos gali pakeisti tikrovę – kas atsako už pasekmes?

Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas tiek kūrybiniams, tiek žalingiems tikslams. Juo galima kurti reklamas, vizualus ar meninius projektus, tačiau taip pat galima manipuliuoti kitų žmonių atvaizdais, klonuoti balsus, kurti klaidinančius vaizdo įrašus ar pateikti išgalvotus įvykius kaip tikrus.

Tomas pabrėžia, kad svarbus ne tik pats įrankis, bet ir žmogaus tikslas bei pasirinktas jo panaudojimo būdas. Technologija nesumažina ją naudojančio asmens atsakomybės už sukurtą ir paskleistą turinį. Ypač jautrūs atvejai susiję su žmogaus atvaizdu, privatumu, reputacija ir galimybe klaidinga informacija pakenkti kitam asmeniui.

Žmogaus indėlis kūryboje: ar DI pakeis reklamos specialistus?

Nors dirbtinis intelektas jau gali atlikti daugybę techninių užduočių, sukurti įtraukiantį ir kokybišką kūrinį vis dar reikia daugiau nei vien technologinio sprendimo. Tomas atkreipia dėmesį, kad techniškai sukurti dviejų valandų filmą ir sukurti filmą, kurį žiūrovas norėtų žiūrėti visas dvi valandas, yra visiškai skirtingi dalykai.

Svarbus išlieka scenarijus, pasakojimas, montažas, spalvų korekcija, grafika ir kiti žmogaus atliekami kūrybiniai sprendimai. Net jei dalis vaizdo medžiagos sugeneruota dirbtiniu intelektu, galutiniame kūrinyje gali būti reikšmingas žmogaus indėlis, kurio negalima tiesiog ignoruoti.

Pašnekovas ragina specialistus ne atmesti naujas technologijas, o ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti savo srityje ir pasiekti geresnių, greitesnių bei kokybiškesnių rezultatų.

Kur DI reikėtų naudoti atsargiau?

Pokalbio pabaigoje Tomas išskiria sritis, kuriose dirbtinio intelekto sukurtą turinį reikėtų vertinti itin atidžiai. Jei kalbama apie meninius vaizdus ar aplinkos detales, nedideli pakeitimai gali neturėti didelės reikšmės. Tačiau finansiniuose dokumentuose, biudžetuose, sveikatos ar kitose jautriose srityse net vienas netikslus skaičius ar pakeista detalė gali turėti rimtų pasekmių.

Todėl kuo didesnę įtaką informacija gali turėti žmogaus gyvenimui, finansams ar sveikatai, tuo svarbiau remtis tikrais duomenimis ir kruopščiai tikrinti dirbtinio intelekto pateikiamą rezultatą.

Šis pokalbis primena, kad dirbtinis intelektas yra galingas įrankis, tačiau jo galimybės reikalauja ir atsakingo naudojimo. Kuo daugiau technologijos leidžia mums sukurti, tuo svarbiau suprasti, kokias pasekmes gali turėti mūsų pasirinkimai.

Projektą „Kurk legaliai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.