Tarptautinė šuns diena – puiki proga sustoti ir pagalvoti apie tuos, kurie neturi savo namų, tačiau kasdien tikisi žmogaus dėmesio, šilumos ir galimybės pradėti naują gyvenimą. Šia proga „Labas, Vilniau!“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Mantą Kanapicką – gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovą, savanorį ir tikrą gyvūnų mylėtoją, kuris savo gyvenimą sieja su keturkojų gerove.

Gyvūnai – ne daiktai, o šeimos nariai

Pasak Manto, šiandien visuomenė po truputį keičiasi – vis daugiau žmonių į gyvūnus žvelgia ne kaip į „sargus“ ar „pelėkautus“, bet kaip į visaverčius šeimos narius. „Progresas vyksta, nors norėtųsi, kad jis būtų spartesnis. Džiugina, kad jaunoji karta gyvūnus vertina visai kitaip nei ankstesnės“, – sako jis.

Savanorystė ir kasdienybė prieglaudoje

Manto kasdienybė – šimtai gyvūnų, kuriems reikia priežiūros, meilės ir galimybės patikėti žmogumi iš naujo. Prieglaudos rutina – nuo netvarkos, nuovargio iki begalinės laimės, kai pasitinka dešimtys vizginančių uodegų. Anot pašnekovo, prieglaudos Lietuvoje dažnai išsilaiko tik savanorių dėka.

Kodėl gyvūnai tampa beglobiais?

Į prieglaudas gyvūnai patenka dėl įvairių priežasčių – nuo skaudžių išmetimo atvejų iki paprasto neatsakingumo. Yra ir tokių istorijų, kai net grynaveisliai šunys iš veislynų atsiduria už prieglaudos durų. „Kai kurie žmonės vis dar įsigyja gyvūną neapgalvoję, o vėliau jo atsisako. Kitiems pritrūksta kantrybės ar atsakomybės. Tai skaudi realybė“, – atvirauja Mantas.

Sėkmės istorijos ir emocijos

Vis dėlto šiame darbe yra ir daug šviesos. Didžiausias džiaugsmas – matyti, kaip gyvūnas, kadaise bijojęs žmogaus, po kelių mėnesių jau laisvai laksto po kalnus ar džiaugiasi jūra kartu su nauja šeima. Tokios istorijos, pasak Manto, įkvepia nenuleisti rankų ir primena, kad kiekviena pastanga yra verta.

Kiek kainuoja „paruošti“ naują šeimos narį?

Daugeliui netikėta, kad prieglaudai vieno sveiko gyvūno paruošimas naujiems namams gali kainuoti 100–200 eurų. Į šią sumą įeina skiepai, kastracija, čipavimas, kokybiškas maistas ir kita būtina priežiūra. Jei gyvūnas serga – išlaidos gali išaugti kelis kartus.

Ką galime padaryti mes?

Mantas pabrėžia, kad norint pakeisti situaciją, neužtenka vien geranoriškų žmonių ar pavienių organizacijų pastangų. Reikia ir griežtesnių įstatymų, aiškios atsakomybės bei platesnio visuomenės švietimo. „Gyvūnų globa nėra tik pagalba keturkojams. Tai visuomenės brandos ir atsakomybės klausimas“, – sako jis.

Palinkėjimas šeimininkams

Kalbėdamas apie dabartinius ir būsimus augintinių šeimininkus, Mantas primena paprastą, bet esminį dalyką: „Įsigiję gyvūną, priimkite jį kaip šeimos narį. Rūpinkitės juo, mylėkite, skirkite laiko. Jų gyvenimas šalia mūsų yra trumpesnis nei norėtume, tad kiekviena diena kartu – neįkainojama.“

Tai pokalbis – ne tik apie šunis, kates ar egzotiškus augintinius. Tai pasakojimas apie mūsų atsakomybę, empatiją ir gebėjimą dalintis šiluma su tais, kurie patys to paprašyti negali.