Globėjų dienos proga laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Rositą Kvieskienę – globėją, kuri jau aštuonerius metus atveria savo namus vaikams, netekusiems saugios aplinkos. Pokalbyje – jautri, bet tvirta patirtis, įkvėpta kasdienio buvimo su tais, kurie dažnai atkeliauja po sunkių išgyvenimų.
Rosita atvirai dalijasi savo globos keliu: kaip viskas prasidėjo nuo minties ir vieno skambučio į savivaldybę, kaip vyko pirmieji mokymai, kaip atrodė pirmas susitikimas su vaiku, ir kokia tai atsakomybė – būti žmogumi, kuriuo vaikas išdrįsta pasitikėti. Nors globa dažnai suprantama kaip laikina, šis pokalbis parodo, kad net laikinas ryšys gali būti gilus, tikras ir iš esmės keičiantis tiek vaiką, tiek globėją.
🎧 Laidoje nagrinėjama:
- Kokios yra globos formos: laikinoji, būdinčioji, nuolatinė – ir kuo jos skiriasi?
- Kodėl globoti gali kiekvienas – nepriklausomai nuo šeimyninės ar finansinės padėties?
- Kokia pagalba teikiama globėjams, kodėl „tu niekada nesi vienas“ – ir kodėl to labai reikia?
- Kaip globojami vaikai keičia visą šeimą – biologinius vaikus, santykius, požiūrį į pasaulį?
- Su kokiais mitais ir baimėmis tenka susidurti – tiek pačiam globėjui, tiek visuomenei?
Rosita pasakoja ir apie skaudžius išsiskyrimus, kai vaikas grįžta į savo biologinę šeimą – tačiau tuo pat metu džiaugiasi, kai gali pasakyti: „Padariau viską, kad jis jaustųsi mylimas.“ Ji kalba apie globos sistemą, atostogų iššūkius, emocinį artumą ir apie tai, kodėl vis daugiau vaikų laukia ne institucijų, o žmonių – galinčių tiesiog būti šalia.
Laida skirta visiems, kurie kada nors pagalvojo: „O gal galėčiau padėti?“ Ši istorija – įrodymas, kad užtenka vieno žmogaus, kad prasidėtų pokytis.
