„Vilniaus ritmu“ laidoje svečiavosi dainininkė, atlikėja, kūrėja ir mama Ieva Zasimauskaitė. Laidos vedėja Milda Noreikaitė-Bobinienė su Ieva kalbėjosi ne tik apie muziką, bet ir apie gyvenimą, kuriame susiduriama su iššūkiais, atradimais, trapumu ir grožiu.

Motinystės patirtys ir nemiegotos naktys

Ieva atvirai pasakojo apie pirmuosius metus su dukra, kai realybė smarkiai skyrėsi nuo romantizuotų lūkesčių. Nemiegotos naktys, nuovargis, kaltės jausmas – visa tai tapo didžiuliu išbandymu. „Aš tikėjau, kad po mėnesio jau grįšiu į darbus, bet nesuvokiau, kiek daug dėmesio ir energijos reikalauja vaikas. Supratau, kad turiu rinktis – būti šimtu procentų mama arba leisti, kad mano vaiką augintų kiti“, – sakė ji.
Vėliau priimtas sprendimas dukrą leisti į darželį buvo sunkus, bet būtinas. „Aš turėjau pasirinkti tarp visiško išsekimo ir galimybės bent truputį atsigauti. Kartais darželis tampa vieninteliu šansu mamai tiesiog pamiegoti dieną“, – pridūrė Ieva.

Muzika – nuo ceremonijų iki svajonės apie albumą

Nepaisant kūrybinės pauzės, muzika liko neatsiejama Ievos gyvenimo dalimi. Šiandien ji daugiausia dainuoja vestuvių ceremonijose ir sako, kad tokie koncertai jai tapo ypatinga ir prasminga veikla. „Kai nuotaka sako, kad visą gyvenimą svajojo išgirsti mano balsą per savo vestuves – tai yra neįtikėtina. Tai daugiau nei koncertas, tai tikrasis gyvenimo momentas,“ – dalijosi atlikėja.
Vis dėlto didžiausia svajonė – išleisti pirmąjį albumą. „Aš noriu vientiso albumo, kuris atspindėtų visas mano puses – lyrinę, maištingąją, energingąją ir jautriąją,“ – sakė ji.

Žvaigždės įvaizdis ir tikrasis žvaigždiškumas

Pokalbyje daug dėmesio skirta ir žvaigždės įvaizdžiui. Ieva pabrėžė, kad niekada nesiekė tapti „žvaigžde“ dėl paties žinomumo: „Aš einu dainuoti taip, kaip mano mama eina į darbą klinikose, o mano tėtis – taisyti dantų. Man tai darbas, pašaukimas, bet ne priemonė tapti žinoma.“
Jos manymu, tikrasis žvaigždiškumas slypi paprastume: „Prieš koncertą nueinu palaistyti daržą, iškepu kotletų draugams ar pasisveikinu su kiekvienu, kurį sutinku – nuo valytojos iki garso režisieriaus. Man atrodo, kad būtent tai ir yra tikrasis žmogiškumas.“

Tikėjimas ir gyvenimo išbandymai

Kalbėdama apie sudėtingus gyvenimo etapus, Ieva akcentavo tikėjimo svarbą. Ji prisiminė laikotarpius, kai atrodė, kad viskas griūva, tačiau tikėjimas ir psichoterapija padėjo atrasti jėgų: „Manau, kad viskas gyvenime vyksta ne be priežasties. Net sunkiausios patirtys galiausiai tampa pamoka ir suteikia naują prasmingą kryptį.“
Ji pabrėžė, kad svarbiausia išlikti atviram ir viltingam: „Noriu žmonėms nešti žinią, kad meilė egzistuoja, draugystė egzistuoja, o gyvenimas – net ir su iššūkiais – yra gražus.“

Nauja pradžia – pirmieji namai gamtoje

Šiuo metu Ieva kartu su šeima išgyvena naują etapą – kraustymasi į pirmuosius nuosavus namus gamtos apsuptyje. „Noriu, kad šiuose namuose būtų tik švari energija, todėl persikraustydama atsivešiu kuo mažiau daiktų. Tai simbolinis naujas gyvenimo lapas,“ – dalijosi ji.
Naujieji namai Ievai reiškia ir galimybę atitrūkti nuo miesto šurmulio bei pasisemti energijos gamtoje.

Palinkėjimas klausytojams

Laidos pabaigoje Ieva palinkėjo klausytojams tolerancijos ir gebėjimo priimti kitą žmogų: „Net jei nesutinkame su kito nuomone ar pasaulėžiūra, leiskime jam būti savimi. Tik taip išsaugosime tikrąją laisvę.“