Ar sostinė taps milijoniniu miestu, regiono inovacijų centru ir vieta, kurioje gera gyventi, dirbti ir kurti? Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kalbina Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską ir Vilniaus miesto technologijų vadovą Dalių Kazlauską apie miesto ilgalaikę viziją, svarbiausias investicijas, technologijų vaidmenį ir sprendimus, kurie šiandien nulems Vilniaus veidą ateityje.
Pokalbis aprėpia ne tik strateginius planus, bet ir labai konkrečius klausimus – nuo švietimo ir transporto iki urbanistikos, saugumo bei inovacijų testavimo mieste.
Vilniaus vizija: ne tik augimas, bet ir saugumas
Pokalbio pradžioje meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad šiandien miesto ateities planuose svarbiausias tampa ne vien gyventojų skaičius ar ekonominiai rodikliai, bet saugumas ir stabilumas.
„Man labiausiai tas tiksliausias žodis atėjęs į galvą yra saugumas. Išlaikyti Vilnių saugų miestą, išlaikyti Vilnių nepriklausomą miestą.“
Pasak mero, tik saugi aplinka leidžia miestui augti, pritraukti žmones ir kurti ilgalaikes ambicijas. Vilnius siekia tapti ne tik didžiausiu Baltijos šalių miestu, bet ir regiono lyderiu, galinčiu konkuruoti su Skandinavijos sostinėmis.
„Miestas arba miesto augimas pirmiausia yra susijęs su žmonėmis. Jeigu miestas neturi patrauklumo ir ateities, žmonės jį palieka.“
Klimato neutralumas ir gyvenimo kokybė
Vienas iš svarbiausių artimiausio dešimtmečio tikslų – klimato neutralumas ir tvari miesto raida. Vilnius jau šiandien investuoja į švaresnę energetiką, viešojo transporto elektrifikaciją ir oro taršos mažinimą.
Meras pabrėžia, kad tai nėra tik simbolinis tikslas:
„Tai nėra savitikslis tikslas, bet jis labai aiškiai brėžia miesto gyvenimo kokybę. Oro užterštumas, žaliosios erdvės, netaršus transportas – visa tai daro miestą patrauklų gyventi.“
Iki 2030 metų planuojama, kad didžioji dalis viešojo transporto Vilniuje bus elektrinė, vandenilinė arba troleibusinė, o energetikos sistema taps gerokai mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro.
Technologijos kaip miesto valdymo pagrindas
Vilniaus miesto technologijų vadovas Darius Kazlauskas pasakoja apie tai, kaip technologijos jau dabar keičia miesto kasdienybę – nuo gyventojų įsitraukimo platformų iki dirbtinio intelekto sprendimų sprendimų priėmėjams.
„Mūsų strateginė kryptis jau seniai yra, kad visas know-how turi būti mieste.“
Vilnius sąmoningai augina vidines kompetencijas ir kuria sprendimus pats, kad galėtų greičiau reaguoti į pokyčius ir nepriklausyti nuo didžiųjų tiekėjų.
Didelis dėmesys skiriamas duomenų analizei, vaizdo apdorojimui, dronų sistemoms, paslaugų kokybės stebėsenai ir dirbtinio intelekto testavimui realioje miesto aplinkoje.
„Tie sprendimai mažiau matomi, bet jie kuria labai didelę pridėtinę vertę“, – pabrėžia D. Kazlauskas.
Vilnius kaip atvirų inovacijų testavimo miestas
Laidoje daug dėmesio skiriama Vilniaus siekiui tapti atvirų inovacijų testavimo miestu, kuriame startuoliai ir technologijų įmonės gali išbandyti sprendimus realiomis sąlygomis.
„Tai, kas yra sukurta viešajame sektoriuje, turi būti atverta startuoliams“, – sako D. Kazlauskas.
Vilnius jau dabar pilotuoja sprendimus dronų, saugumo, dirbtinio intelekto ir miesto stebėsenos srityse, tapdamas vienu pirmųjų miestų regione, siūlančių tokią atvirą infrastruktūrą inovacijoms.
Investicijos į švietimą, transportą ir urbanistiką
Meras akcentuoja, kad ateities miestą kuria ne tik technologijos, bet ir labai konkretūs sprendimai švietimo, transporto ir urbanistikos srityse. Šiuo metu Vilniuje vykdomos rekordinės investicijos į mokyklas ir darželius.
„Šie metai bus rekordiniai, kai vienu metu statysis devynios švietimo įstaigos“, – sako meras.
Didelis dėmesys skiriamas viešojo transporto plėtrai, maršrutų tinklo intensyvinimui ir naujų transporto rūšių galimybėms.
Kalbėdamas apie miesto planavimą, meras pabrėžia būtinybę nekartoti praeities klaidų:
„Mes nebeturime miegamųjų rajonų. Mes turime Vilnių su gyvenamosiomis teritorijomis, kur turi būti paslaugos, patogus susisiekimas ir žaliosios erdvės.“
Rizikos ir ateities iššūkiai
Laidoje atvirai kalbama ir apie rizikas – sprendimų priėmimo greitį, biurokratiją, geopolitinę situaciją ir kompetencijų ugdymą.
„Mes turime mokytis – ar mums 15, ar 85 metai“, – sako D. Kazlauskas, kalbėdamas apie technologijų bangą ir būtinybę nuolat ugdyti gebėjimus dirbti su naujais sprendimais.
Meras akcentuoja, kad vienas didžiausių iššūkių – sprendimų greitis ir lankstumas, be kurių miestas negalės konkuruoti tarptautinėje arenoje.
Laida „Vilnius 2050“ – tai išsamus pokalbis apie miestą, kuris sąmoningai kuria savo ateitį.
Apie sprendimus, kurie daromi šiandien, apie klaidas, kurių stengiamasi nebekartoti, ir apie ambiciją paversti Vilnių vienu pažangiausių Europos miestų.
