Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kalbina Tomą Astrauską – „Dextal“ CEO Europai ir „Dextal LT“ vadovą. Pokalbio centre – senų pastatų atgimimas, giluminė renovacija (retrofit) ir realios galimybės Vilniui tapti efektyvaus, dekarbonizuoto miesto pavyzdžiu.

Kodėl pastatai – klimato kaitos epicentre?

Pastatų sektorius šiandien generuoja apie 40 % pasaulinių CO₂ emisijų. Didžioji dalis jų susidaro eksploatacijos metu – šildant, vėsinant ir apšviečiant pastatus. Lietuvoje situacija dar sudėtingesnė: apie 59 % daugiabučių yra senos statybos ir nerenovuoti, jų amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų.

Vilniuje skaičiuojama apie 6 tūkstančius renovuotinų daugiabučių. Klausimas nebe ar reikia renovuoti, o kaip tai padaryti greitai, sistemiškai ir ekonomiškai pagrįstai.

Niujorko mastas: kai skaičiai kalba patys

Tomas Astrauskas dalijasi patirtimi iš JAV rinkos, kurioje „Dextal“ vysto modulinės renovacijos ir fasadų sistemas. Vien Niujorko valstijoje skaičiuojama apie 1,4 milijono pastatų, laukiančių renovacijos.

„Skaičiai kalbėjo patys už save – vien tik Niujorko valstijoje yra milijonas keturi šimtai tūkstančių pastatų, kurie laukia renovacijos.“

Būtent mastas leidžia kurti standartizuotą, skaitmenizuotą ir pakartojamą produktą. Niujorke „Dextal“ pasirašė susitarimą su miesto savivaldybe: sukurti renovacijos produktą, įgyvendinti pilotinį projektą ir rinkti duomenis apie realią ekonominę bei energetinę naudą.

„Negalima visuomenei sakyti tik renovacija. Turi būti aiškiai pasakyta – kas bus padaryta, kokia nauda ir kas man iš to.“

Renovacija kaip produktas, o ne procesas

Viena svarbiausių pokalbio minčių – renovacija turi tapti aiškiu, pamatuojamu produktu. Ne emociniu sprendimu, o duomenimis grįstu pasirinkimu.

„Dextal“ modelis jungia fizinį sprendimą (modulinę fasado sistemą) ir skaitmeninę platformą, leidžiančią projektuotojams bei investuotojams įvertinti energinius, architektūrinius ir CO₂ parametrus dar prieš priimant sprendimą.

„Mes esame sukūrę tiek fizinį produktą, tiek programinę įrangą – vienas be kito neegzistuoja.“

Niujorke renovacija vis dažniau siejama ir su elektrifikacija – perėjimu nuo iškastinio kuro prie elektros sistemų, integruojant šildymo ir vėsinimo sprendimus į patį fasadą.

Vilnius: kur slypi didžiausias potencialas?

Vertinant iš šalies, Vilnius jau pradėjęs renovacijos kelią, tačiau mastas dar per lėtas. Pasak Tomo Astrausko, didžiausias potencialas slypi daugiabučiuose.

„Pastatai sensta greičiau, negu mes juos renovuojame.“

Vizualinis ir energetinis miesto triukšmas – ypač matomas įvažiuojant į sostinę – rodo, kad daugiabučių segmentas turėtų tapti prioritetu. Komerciniai pastatai dažnai atsinaujina dėl rinkos spaudimo, tačiau gyvenamasis ir viešasis sektorius reikalauja politinės valios ir aiškios strategijos.

Valia, teisinė bazė ir finansavimas

Renovacijos proveržis neįmanomas be trijų elementų: aiškaus produkto, stabilios teisinės bazės ir prieinamo finansavimo.

„Kai yra produktas, yra teisinė bazė ir yra pinigai – tada atsiranda pasitikėjimas.“

Niujorko pavyzdys rodo, kad savivaldybės vaidmuo gali būti lemiamas – nuo auditų sistemos iki įpareigojančių reikalavimų pastatų savininkams. Be aiškios atsakomybės ir kontrolės mechanizmų, procesas stringa.

Vilnius 2050: kaip galėtų atrodyti miesto pastatų fondas?

Ar 2050-aisiais Vilnius gali tapti moderniu, energiškai efektyviu miestu? Atsakymas priklauso nuo šiandienos sprendimų.

Laidos pabaigoje nuskamba esminė mintis – miesto ateitis slypi ne tik naujoje statyboje, bet ir išmintingame to, ką jau turime, atnaujinime.

„Mano pareiga – taip padaryti Lietuvoje.“

Jei Vilnius sugebės perimti gerąsias tarptautines praktikas, adaptuoti inovacijas ir sukurti aiškią renovacijos strategiją, sostinė turi realią galimybę tapti dekarbonizuoto miesto pavyzdžiu regione.