Laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbino ilgametę pastatų apsaugos ir langų plėvelių specialistę Živilę Vaitkūnienę. Daugiau nei tris dešimtmečius šioje srityje dirbanti pašnekovė pasidalijo sukaupta patirtimi apie pastatų saugumą, apsaugos priemones ir visuomenės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pokalbyje aptartos ne tik techninės galimybės apsaugoti pastatus, bet ir kiekvieno žmogaus atsakomybė rūpinantis savo bei artimųjų saugumu.

Kodėl langai yra pažeidžiamiausia pastato vieta?

Kalbėdama apie sprogimo bangų poveikį, Živilė Vaitkūnienė pabrėžė, kad būtent langai dažniausiai tampa silpniausia pastato konstrukcijos dalimi. Nors visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad apsauginės plėvelės gali apsaugoti nuo paties sprogimo, jų paskirtis yra kita – sumažinti sužalojimų riziką.

„Plėvelė neapsaugo nuo sprogimo, bet ji apsaugo nuo sužalojimo šukėmis.“

Pašnekovė paaiškino, kad sprogimo metu stiklas gali subyrėti į tūkstančius smulkių dalelių, kurios tampa pavojingais sviediniais. Tuo tarpu speciali apsauginė plėvelė padeda sulaikyti šukes ir sumažina jų sklaidą patalpoje. Tokiu būdu apsaugomi žmonės, įranga ir kritinė infrastruktūra.

Nuo nelaimingų atsitikimų iki apsaugos nuo sprogimo bangos

Živilė Vaitkūnienė priminė, kad apsauginės plėvelės nėra naujas sprendimas. Daugelį metų jos buvo naudojamos siekiant apsaugoti žmones nuo traumų netyčinių susidūrimų su stiklu metu, vėliau – kaip papildoma apsauga nuo įsilaužimų.

Tačiau pastaraisiais metais, keičiantis geopolitinei situacijai Europoje, vis daugiau dėmesio skiriama apsaugai nuo sprogimo bangų poveikio. Specialistė pasakojo, kad tokiems atvejams naudojamos sertifikuotos sistemos, kurios leidžia maksimaliai sumažinti stiklo duženų keliamą pavojų.

Ar Lietuva pasirengusi?

Didelė pokalbio dalis buvo skirta Lietuvos pasirengimui įvairioms krizėms. Pasak pašnekovės, aktyvesnis savivaldybių, viešųjų įstaigų ir verslo susidomėjimas apsaugos sprendimais prasidėjo po karo Ukrainoje pradžios, o vėliau dar labiau sustiprėjo po įvairių incidentų ir saugumo situacijų regione.

Pirmieji aktyvūs projektai buvo įgyvendinami savivaldybių priedangose, mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose ir kituose visuomeniniuose objektuose. Šiandien vis daugiau užklausų sulaukiama ir iš privačių gyventojų, kurie pradeda galvoti apie savo namų apsaugą.

Informacijos vis dar trūksta

Pasak Živilės Vaitkūnienės, didžiausias iššūkis šiuo metu nėra technologijų ar sprendimų stoka. Kur kas svarbiau – visuomenės informavimas ir supratimas, ką konkrečiai galima padaryti.

„Tai nėra apsauga nuo sprogimo atsiradimo, tai yra nuo pasekmių jų maksimalaus sumažinimo.“

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai tikisi vieno universalaus sprendimo, tačiau kiekvienas pastatas ir situacija yra skirtingi. Dėl to būtina vertinti konkrečias aplinkybes ir pasirinkti tinkamiausias apsaugos priemones.

Pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus

Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į civilinę saugą, specialistė ragino atsisakyti baimės ir daugiau dėmesio skirti realiam pasirengimui.

„Baimė nėra konstruktyvus jausmas. Yra protingas įsivaizdavimas to, kas gali būti.“

Jos teigimu, kiekvienas žmogus turėtų bent kartą sau užduoti klausimą, ką darytų netikėtos krizės atveju. Ar šeima turi veiksmų planą? Ar žino, kur susitiks? Ar yra pasiruošusi būtiniausius daiktus?

„Jeigu kiekvienas nors kiek laiko skirtų tam pasirengimui, nieko blogiau nebūtų, bet būtų daug geriau.“

Krizų valdymo centras – kiekvienuose namuose

Pokalbio pabaigoje Živilė Vaitkūnienė akcentavo, kad pasirengimas nėra vien valstybės institucijų atsakomybė. Nors institucijos turi užtikrinti informavimą ir organizuoti apsaugos sistemas, kiekvienas žmogus taip pat turi imtis veiksmų savo aplinkoje.

„Kiekvienas mes esame namuose krizų valdymo centras.“

Pasak jos, pradėti galima nuo mažų, tačiau svarbių žingsnių – įvertinti namų saugumą, pasirūpinti langais ir durimis, pasirengti išvykimo krepšį bei aptarti veiksmų planą su šeimos nariais.

„Programa minimum – susitvarkyti langus, susitvarkyti duris, turėti pabėgimo krepšį.“

Šis pokalbis primena, kad saugumas prasideda ne nuo baimės, o nuo žinių, pasirengimo ir atsakomybės. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame šiandien, gali padėti apsaugoti save, savo šeimą ir bendruomenę rytoj.