Kas vyksta šiuolaikinio meno galerijoje ir kaip suprasti meną, kuris ne visada turi vieną aiškią interpretaciją? Apie Vilniaus galerijas, jų vaidmenį miesto kultūroje, meno galerijų kultūrą, meno rinką Lietuvoje ir šių metų Vilniaus galerijų savaitgalį laidoje „Vilniaus ritmu“ su vedėja Jūrate Pilibaitiene kalbėjosi Vilniaus galerijų savaitgalio kuratorė, menotyrininkė, galerijos „Drifts“ įkūrėja ir vadovė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent bei projekto vadovė, kuratorė ir kultūros vadybininkė Daura Polonskytė. Pokalbyje viešnios kvietė drąsiau atrasti meno galerijas Vilniuje, pasakojo, kuo galerija skiriasi nuo muziejaus, kaip gimsta menininko ir galerininko bendradarbiavimas ir kodėl norint patirti šiuolaikinį meną nebūtina būti meno ekspertu.

Šiuolaikinis menas nebūtinai turi būti suprastas iš pirmo žvilgsnio

Pokalbio pradžioje pašnekovės ragino atsisakyti įsitikinimo, kad į meno galeriją galima eiti tik tuomet, jei pakankamai išmanai meną. Norint pradėti domėtis šiuolaikiniu menu, pirmiausia reikia smalsumo ir noro atrasti. Jolanta Chockevičiūtė-Laurent pasakojo, kad būtent smalsumas jai pačiai tapo vienu svarbiausių kelių į galerijų pasaulį.

„Mano kelias iki galerijos buvo pakankamai vingiuotas. Ir pirmas dalykas, kuris mane vedė į galeriją, tai buvo smalsumas.“

Anot jos, galerijoje lankytojas gali susitikti su menininko kūryba, kuri yra tiesiogiai susijusi su šiandiena ir procesais, vykstančiais mūsų aplinkoje. Todėl šiuolaikinis menas gali tapti būdu pažvelgti į savo kasdienybę iš kitos perspektyvos.

„Tu ateini susitikti su menininko kūryba, kuris gyvena tavo laike, kurio kūryboje pulsuoja šiuolaikiniai procesai.“

Ar galima meno kūrinį suprasti neteisingai?

Dar viena svarbi pokalbio tema buvo meno kūrinių interpretacija. Ar egzistuoja vienas teisingas būdas suprasti kūrinį? Pašnekovės atkreipė dėmesį, kad išankstinis įsitikinimas, jog meno kūrinį galima interpretuoti tik „teisingai“, gali trukdyti pačiam susitikimui su menu.

„Galvoti, kad bus neteisingai, yra toks kaip ir mąstymo modelis, gan keistas – iškart nusiteikti, kad yra teisingas ar neteisingas matymo ar mąstymo būdas.“

Šiuolaikinio meno kūriniai gali turėti daugybę prasmių, o jų suvokimą veikia paties žiūrovo patirtis, žinios ir aplinka. Menas gali kalbėti apie aktualius kultūrinius, politinius ir visuomeninius procesus, todėl kiekvienas žmogus į kūrinį gali pažvelgti iš savo perspektyvos.

Pašnekovių teigimu, svarbu nebijoti to, kad kažko iš karto nesuprasi. Kartais būtent klausimas ar abejonė tampa pirmuoju žingsniu į gilesnį susidomėjimą.

Galerija – ne tik vieta, kurioje parduodamas menas

Šių metų Vilniaus galerijų savaitgalio programoje ypatingas dėmesys skiriamas pačiai galerijai ir jos funkcijai meno ekosistemoje. Daura Polonskytė pasakojo, kad galerija yra gerokai daugiau nei erdvė, kurioje eksponuojami meno kūriniai.

Galerija veikia kaip tarpininkė tarp menininko ir žiūrovo, prisideda prie menininko kūrybos auginimo, jo karjeros ir reprezentavimo. Kartu galerija yra susijusi ir su meno rinka, tačiau jos funkcijų negalima apsiriboti vien pardavimu.

„Galerija yra toks tarpininkas tarp menininko ir žiūrovo lankytojo. Taip pat galerija tampriai bendradarbiauja su meno rinka.“

Pašnekovės pabrėžė, kad žmogus neturėtų vengti užeiti į galeriją vien todėl, kad neplanuoja įsigyti meno kūrinio. Galerija pirmiausia yra vieša kultūros erdvė, kurioje vyksta parodos, susitikimai, bendradarbiavimas su menininkais ir jų kūrybos pristatymas.

Galerijos taip pat skiriasi savo kryptimis. Vienos daugiau dėmesio skiria tarptautiniam matomumui, kitos pardavimams ar profesionaliam darbui su šiuolaikiniu menu. Todėl Vilniaus galerijos lankytojams gali pasiūlyti labai skirtingas patirtis.

Kuo skiriasi meno kūrinio kaina ir vertė?

Pokalbyje neišvengta ir meno rinkos temos. Pašnekovės atskyrė dvi sąvokas – kūrinio kainą ir jo vertę. Kainai įtakos gali turėti meno rinkos situacija, ankstesni kūrinio pardavimai, jo sukūrimo sąnaudos bei menininko ir galerininko susitarimas.

Tuo metu kūrinio vertę formuoja daugiau veiksnių. Reikšmingos gali būti menininko parodos, dalyvavimas kolekcijose, jo kūrybos matomumas ir kiti profesinės veiklos rezultatai.

„Kainą tu nustatai pagal bendrą meno rinką, kaip tie kūriniai ar jau jie buvo parduoti, tas toks bendras susitarimas tarp menininko ir galerininko.“

Pašnekovės taip pat pabrėžė, kad aukšta kūrinio kaina nebūtinai reiškia tokią pačią jo simbolinę ar meninę vertę. Kūrinio reikšmė meno lauke gali būti formuojama per įvairius procesus ir laikui bėgant keistis.

Kaip gimsta menininko ir galerijos santykis?

Kaip menininkas patenka į galeriją? Ar jis pats ieško galerininko, ar galerija pasirenka menininką? Pasak Jolantos Chockevičiūtės-Laurent, vieno atsakymo nėra. Menininko ir galerijos santykis gali užsimegzti skirtingais būdais, o labai svarbus tampa pats susitikimas ir bendras požiūris į kūrybą.

Galerijos veikia didesnėje meno ekosistemoje, kurioje susitinka menininkai, kuratoriai, institucijos, kolekcininkai ir kiti meno lauko dalyviai. Todėl bendradarbiavimas gali prasidėti ne tik tiesioginiu menininko kreipimusi į galeriją, bet ir per kuratorius, parodas ar kitus kūrybinius procesus.

Kartu galerija menininkui gali suteikti profesionalią infrastruktūrą, padėti reprezentuoti jo kūrybą ir suteikti naujų galimybių.

„Geros kokybiškos galerijos reprezentavimas gali suteikti menininkui daugiau perspektyvų.“

Vilniaus galerijų savaitgalis išaugo į didelę meno iniciatyvą

Vilniaus galerijų savaitgalis per daugiau nei dešimtmetį gerokai išaugo. Pasak pašnekovių, tai, kas prasidėjo kaip nedidelė iniciatyva, šiandien jungia daugiau nei 50 institucijų ir įvairių meno lauko dalyvių.

Šių metų renginio tema kviečia iš naujo pažvelgti į galeriją ir suprasti, kuo ji skiriasi nuo muziejaus ar projektų erdvės. Lankytojams siūlomos ne tik parodos, bet ir diskusijos, ekskursijos, susitikimai su menininkais bei edukacinės veiklos.

Vilniaus galerijų savaitgalis siekia tapti ne tik proga atverti galerijų duris, bet ir vieta susitikti skirtingiems meno lauko dalyviams bei visuomenei.

Į galeriją verta užsukti net neturint konkretaus plano

Pašnekovės ragino galerijų lankymą paversti ne tik suplanuota kultūrine veikla, bet ir galimybe atrasti Vilnių. Galerijų savaitgalio metu lankytojai kviečiami susidaryti savo maršrutą, aplankyti netoliese esančias galerijas arba sąmoningai nukrypti nuo įprasto kelio.

„Man atrodo, tai yra puiki proga pasivaikščioti Vilniuje galbūt gatvėmis, kuriose ne taip dažnai praeinate, ir užsukti į tas galerijas, atrasti jas.“

Galerijose taip pat vyksta susitikimai su menininkais, kurie suteikia galimybę išgirsti parodos ir konkrečių kūrinių atsiradimo istorijas. Edukaciniai elementai leidžia lankytojams geriau suprasti tai, ką mato parodoje.

Galerijos atviros visiems

Pokalbio pabaigoje viešnios dar kartą pabrėžė, kad į galerijas galima ateiti neturint specialių meno žinių. Svarbiausia – smalsumas, noras patirti ir atrasti. Vilniaus galerijų savaitgalio metu galerijos ir projektų erdvės lankytojams yra atviros, o dauguma renginių yra nemokami. Į kai kurias ekskursijas būtina registruotis iš anksto, nes vietų skaičius ribotas.

„Mes kviečiame žmones domėtis, mėgautis menu, pamatyti, pajausti, patirti.“

Tad šiuolaikinio meno galerija gali būti ne uždara ir tik meno profesionalams skirta erdvė, o vieta smalsumui, naujoms patirtims ir pokalbiui. Kartais pirmasis žingsnis į meno pasaulį gali būti labai paprastas – tiesiog atverti galerijos duris ir pasižiūrėti, kas vyksta viduje.