Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentę, trenerę ir fizinio ugdymo specialistę Aušrą Kriškoviecienę. Pokalbyje atsiskleidžia ne tik sportinės istorijos, bet ir žmogiški pasakojimai, kuriuose svarbiausiu veikėju tampa judėjimas – tokia paprasta, bet dažnai nepasiekiama laimė žmonėms, turintiems negalią.

Šis pokalbis – tai kelionė per daugiau nei 20 metų patirtį, bendruomenės kūrimą, inovacijas ir sportininkų triumfą pasaulio arenose. Tai istorija, kurią verta išgirsti visiems, tikintiems įtraukios visuomenės galia.

Nuo darbo su specialiųjų poreikių vaikais iki tarptautinės triračių sporto bendruomenės kūrimo

Aušros kelias prasidėjo mokykloje, dirbant su vaikais, turinčiais didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Ji prisimena, kad nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje trūko žinių, metodikų ir priemonių, padedančių vaikams, kuriems reikalingas kitoks požiūris į ugdymą ir judėjimą.

„Mes buvome labai alkani mokslo – ieškojome bet kokių galimybių mokytis, kaip padėti vaikams, kurie turi negalią. Rašėme projektus, vykome į Europos šalis, stebėjome pažangesnius modelius,“ – dalijasi Aušra.

Vienas tokių projektų atvedė ją iki Sokrato programos, o vėliau – iki Europos žaidynių organizavimo Lietuvoje. Būtent tuo metu į Vilnių atvyko danų delegacija, atvežusi pirmuosius bėgimo triračius – naują, specialiai sukonstruotą priemonę žmonėms su judėjimo negalia.

Kaip atrodo bėgimo triratis? Priemonė, kuri dovanoja laisvę

Bėgimo triratis – tai trijų ratų sporto priemonė su specialia sėdyne, krūtinės atrama ir vairu, padedančiu išlaikyti pusiausvyrą. Žmogaus kojos liečia žemę – nėra pedalų, todėl judėjimas vyksta stumiantis kojomis.

Tai tampa atrama žmonėms, kurių pusiausvyra ar koordinacija yra labai silpna, o savarankiškas judėjimas – beveik neįmanomas.

Aušra sako: „Daugelis žmonių, atsisėdę ant triračio, pirmą kartą pasako žodį ‘laisvė’. Jiems tai ne šiaip sportas – tai galimybė pajusti vėją, judėjimą, greitį.“

Triratis leidžia bėgti, dalyvauti maratonuose, treniruotis stadione, judėti parke, o svarbiausia – išgyventi tikro judėjimo patirtį, kurios jiems dažnai trūksta kasdienybėje.

Kokiems žmonėms triračiai skirti?

Triratis labiausiai tinka žmonėms, turintiems: cerebrinį paralyžių, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų, spastikos, raumenų silpnumo ar kitų motorikos sutrikimų, judėjimo ribotumą dėl įvairių neurologinių būklių.

Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali treniruotis su triračiais, o įranga pritaikoma individualiai – nuo dvimetukų iki senjorų.

Pirmieji žingsniai Lietuvoje: nuo dviejų triračių iki visos bendruomenės

Kai triračiai pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jie buvo palikti Vilniuje išbandyti, o viena įmonė juos nupirko ir padovanojo, kad galėtų būti naudojami sportui. Tai tapo pagrindu augančiai bendruomenei.

Šiandien triračiai naudojami Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose, o netrukus ir Kaune. Druskininkuose planuojama atidaryti dar vieną bazę.

Iššūkiai, apie kuriuos mažai kas pagalvoja

Nors triračių sportas skamba paprastai, už kulisų slepiasi sudėtinga sistema:

• Triračiai yra brangūs, jų detalės greitai dėvisi, o treniruočių bazės reikalauja finansų. Asociacija daug metų ieškojo rėmėjų, o šiandien ją palaiko savivaldybė, Paralimpinis komitetas ir keli verslo partneriai.

• Dėl duomenų apsaugos taisyklių neįmanoma tiesiogiai kreiptis į mokyklas ar įstaigas, todėl šeimas sunku pasiekti.

Aušra sako: „Mes žinome, kad Lietuvoje yra daug vaikų, kuriems šis sportas būtų tarsi terapija, bet mes negalime jų tiesiog rasti ir pakviesti – turime laukti, kol jie randa mus.“

• Dirbti su negalią turinčiais žmonėmis gali ne kiekvienas treneris – tam reikia empatijos, kantrybės ir specifinių žinių.

• Stadionai ir maniežai dažnai užimti, o vakariniai laikai – per daug apkrauti sporto klubais. Žiemą treniruotis itin sunku.

Sportas, suteikiantis ne tik judėjimą, bet ir bendruomenę

Triračių sportas nėra tik fizinis aktyvumas – tai socialinė erdvė, kurioje gimsta draugystės, palaikymas ir motyvacija.

Aušra pasakoja apie ypatingus atvejus: dvynes seses, kurios sportuoja kartu ir pasiekė pasaulio čempionatų rezultatus, bei pirmokus ir antrokus, kuriuos šeimos atveža į treniruotes kiekvieną savaitę.

„Tėvų palaikymas čia yra viskas. Vaikai nori sportuoti – klausimas tik, ar šeima turi galimybių atvežti ir palaikyti,“ – pabrėžia pašnekovė.

Lietuvos sportininkai pasaulio čempionatuose ir kelias į Los Andželo paralimpines žaidynes

Lietuvos triračių sportininkai pastaraisiais metais tapo pastebimi tarptautinėje arenoje:

• dalyvauja Grand Prix varžybose Danijoje
• kiekvienais metais startuoja pasaulio čempionatuose
• 2023–2025 m. Lietuvos atstovai jau tris kartus iš eilės stojo į pasaulinę areną
• per 2024 m. čempionatą Indijoje Lietuvai atstovavo net 7 sportininkai

Išskirtinė sportininkė – vilnietė Bela Morkus, pasaulio rekordininkė 200 ir 800 metrų distancijose.

Nuo 2028 m. triračių sportas oficialiai įtrauktas į Los Andželo paralimpinių žaidynių programą. Lietuva turi realių šansų turėti savo atstovus.

Ateities vizija: stipri, matoma, įtraukta bendruomenė

Aušra tiki, kad ateities kartoms triračių sportas bus kur kas labiau pasiekiamas, o įtraukios visuomenės idėja – stipresnė.

„Svarbiausia – kad žmonės judėtų. Nesvarbu kaip: bėgdami, eidami, važiuodami – judėjimas yra gyvenimo kokybė. O triratis suteikia tą judėjimą tiems, kurie jo labiausiai pasigenda,“ – sako ji.

Asociacijos tikslas – didesnė sportininkų bendruomenė, daugiau miestų, daugiau trenerių ir aiškesnis sporto matomumas.

Kur rasti triračių bendruomenę?

Lietuvos triračių sporto asociacija aktyvi:

• interneto svetainėje
• Facebook paskyroje
• Instagram profilyje „Frame Running LT“

Vilniuje sportininkai kviečiami į klubą EIK
Šiauliuose – į „Mažus žingsnelius“
Klaipėdoje – į klubą „Žuvėdra“
Mažeikiuose – į Cerebrinio paralyžiaus asociaciją

Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, kviečiame išgirsti istoriją apie sportą, suteikiantį naujas galimybes žmonėms su negalia.