Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Rūtą Jasiulionienę, bendrovės „Gijos“ (Vilniaus šilumos tinklų) klientų aptarnavimo komandos vadovę. Pokalbis skirtas temai, kuri kasmet tampa viena aktualiausių vilniečiams – šildymo sezono pradžiai, kainoms ir šilumos taupymo galimybėms.

Pasak Rūtos Jasiulionienės, šiluma – tai ne tik komforto klausimas, bet ir atsakomybės išraiška. „Šiluma namuose – vienas didžiausių patogumų, tačiau visi norime, kad ji būtų ne tik jauki, bet ir ekonomiška,“ – sako ji.

Iš ko susideda mūsų šildymo sąskaitos

Pokalbio pradžioje viešnia išsamiai paaiškino, kas lemia sąskaitų dydį. Pasirodo, čia svarbūs keturi pagrindiniai veiksniai – šilumos kaina, orai, pastato energetinis efektyvumas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

„Šilumos kaina yra valstybės reguliuojama, tačiau net ir tame pačiame rajone sąskaitos gali skirtis du ar tris kartus – dėl pastato būklės ir žmonių įpročių,“ – teigia Rūta Jasiulionienė.

Ji primena, kad kainų svyravimai dažnai susiję su orais: šaltos dienos, kai temperatūra stipriai krenta, iškart padidina energijos poreikį. Tačiau daug ką lemia ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų elgiamės – kokią temperatūrą laikome namuose, kaip vėdiname patalpas, ar užstatome radiatorius.

Langai, stogas ir siūlės – didžiausi šilumos „vagys“

Pasak Jasiulionienės, daugiausia šilumos prarandame visai paprastose vietose – per langus, stogą ir pastato konstrukcijų sandūras. Šie nuostoliai susidaro tiek senuose, tiek naujesniuose daugiabučiuose.

„Didžiausias išvaistymas vyksta per langus. Žmonės kartais galvoja, kad jei paliks mikroventiliaciją, oras atsinaujins ekonomiškai, bet tai neefektyvu. Geriau trumpam plačiai atverti langą – taip šiluma išsaugoma geriau,“ – aiškina ji.

Vilniaus šilumos tinklų atlikti termoviziniai tyrimai atskleidė, kad apie 30 procentų visos pagamintos šilumos tiesiog išleidžiame į lauką. „Tai reiškia, kad šildome ne savo būstus, o aplinką – per nesandarius langus, siūles, stogus. Tai milžiniškas energijos švaistymas,“ – sako Jasiulionienė.

Praktiniai patarimai kiekvienam gyventojui

Laidos viešnia pabrėžia, kad kiekvienas vilnietis gali prisidėti prie energijos taupymo. Nereikia brangių investicijų -kartais pakanka kelių paprastų sprendimų.

Pirmiausia verta patikrinti langus – ar jie tinkamai sureguliuoti žiemos sezonui, ar nėra nesandarumų. Taip pat svarbu neužstatyti radiatorių baldais, ilgomis užuolaidomis ar daiktais, kurie trukdo šilumos cirkuliacijai.

„Dar viena smulkmena, kuri gali duoti rezultatą – šilumą atspindinti plėvelė už radiatoriaus. Tai nebrangi, bet veiksminga priemonė, padedanti daugiau šilumos nukreipti į patalpą,“ – sako Jasiulionienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tinkamą vėdinimą. „Efektyviau atverti langą trumpam, bet plačiai, nei laikyti jį pravirą visą dieną. Tokiu būdu patalpa išsivėdina, bet šiluma neišgaruoja taip greitai,“ – primena pašnekovė.

Kainos tendencijos: pozityvus sezonas, bet pokyčiai laukia

Šių metų šildymo sezono pradžia, anot Rūtos Jasiulionienės, vilniečiams gana palanki. Spalio mėnesį šilumos kaina buvo mažiausia tarp visų didžiųjų Lietuvos miestų ir mažesnė nei kitų Baltijos sostinių.

„Mūsų klientų spalio sąskaitos neturėtų nustebinti blogąja prasme – kaina gera, orai buvo palankūs. Lapkričio mėnesio šilumos kaina taip pat apie 8 procentais mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu,“ – džiaugiasi ji.

Vis dėlto nuo sausio 1-osios panaikinamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, todėl sąskaitos gali padidėti apie 12 procentų. „Jeigu energetinių išteklių kainos išliks panašios, tai bus pagrindinis pokytis, kurį gyventojai pajus sąskaitose,“ – prognozuoja Jasiulionienė.

Ilgalaikiai sprendimai: renovacija ir modernūs šilumos punktai

Kalbėdama apie tvarų požiūrį į energiją, Jasiulionienė pabrėžia, kad Vilniaus šilumos tinklai aktyviai investuoja į infrastruktūros atnaujinimą. Vien šiemet sostinėje atnaujinta apie 13 kilometrų šilumos tinklų, kai kurie jų buvo daugiau nei 50 metų senumo.

„Šios investicijos – tai garantija, kad šildymo sezonu netektų patirti avarijų, karšto vandens atjungimų, o šiluma būtų tiekiama patikimiau ir efektyviau,“ – sako ji.

Ne mažiau svarbus ir šilumos punktų modernizavimas daugiabučiuose. Šiuolaikiniai punktai automatiškai reguliuoja šilumos tiekimą pagal lauko temperatūrą ir leidžia sutaupyti iki 12 procentų sąnaudų. „Kviečiu gyventojus pasidomėti, kokį šilumos punktą turi jų namas ir ar jis prižiūrimas tinkamai. Šilumos punktas – tai mūsų būsto širdis,“ – pabrėžia pašnekovė.

Renovacija ir bendruomenės vaidmuo

Anot Rūtos Jasiulionienės, ilgametė patirtis rodo, kad tik bendri sprendimai duoda apčiuopiamą naudą. Renovacija – vienas iš svarbiausių būdų pasiekti ilgalaikį energinį efektyvumą.

„Didžiausią naudą duoda kompleksiniai sprendimai – renovacija, sandarumo gerinimas, šilumos punktų modernizavimas. Bet viskas prasideda nuo bendruomenės. Gyventojai turi susitarti ir veikti kartu,“ – pabrėžia ji.

Pasak jos, tvarus požiūris į šilumą – tai ne tik technologijos, bet ir kultūra. „Kai rūpinamės savo būstu, rūpinamės ir miestu. Kiekvienas mažas žingsnis padeda Vilniui būti šiltesniam, žalesniam ir atsakingesniam,“ – sako Jasiulionienė.