Vilnius FM laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbino Nerijų Masevičių – „Vilnius Spring Festival“ sumanytoją ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovą. Pokalbyje buvo kalbama apie festivalio gimimą, jo raidą, šių metų programą, muzikinius eksperimentus, improvizaciją ir ypatingą festivalio atmosferą, kurią kuria gyva muzika, atlikėjai ir pati Vilniaus miesto erdvė.

„Vilnius Spring Festival“ šiemet vyksta jau trečią kartą. Festivalis visą gegužę kviečia į gyvos muzikos vakarus Nacionalinėje dailės galerijoje, kur koncertai tampa ne tik muzikiniu, bet ir vizualiniu patyrimu – per didelius galerijos langus atsiveria Vilniaus panorama, Neries krantinė, medžiai ir pavasariškas miesto ritmas.

Festivalio pradžia – iš noro kurti naujus muzikinius susitikimus

Kalbėdamas apie festivalio pradžią, Nerijus Masevičius pasakojo, kad idėja gimė iš noro pristatyti įvairesnes muzikines programas, nei įprastai skamba koncertinio sezono metu. Svarbiausias festivalio impulsas – suburti atlikėjus, kurie galbūt retai susitinka scenoje arba dar niekada nėra kartu kūrę bendro muzikinio projekto.

„Pati idėja gimė iš to, kad labai norėjosi pristatyti įvairesnes muzikines programas, nei tą darome koncertinio sezono metu.“

Pirmuosiuose festivalio projektuose susitiko Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, „Vilnius Jazz Ensemble“, atlikėja BĖL, Leonas Somovas, violončelininkai, chorai ir kompozitoriai. Nemažai projektų festivalyje nuskambėjo pirmą kartą, o tai tapo vienu svarbiausių „Vilnius Spring Festival“ bruožų – čia publika dažnai tampa pirmąja, kuri išgirsta naujai gimstančią muzikinę idėją.

Nuo Lietuvos iki Šiaurės šalių muzikos

Festivalis vystėsi nuosekliai: pirmaisiais metais dėmesys buvo skirtas Lietuvos atlikėjams ir kūrėjams, vėliau žvilgsnis nukrypo į Baltijos šalis, o šiemet festivalio programa atsigręžia į Šiaurės šalių muziką. Pasak Nerijaus Masevičiaus, tai natūralus festivalio augimo etapas.

Šių metų programoje ryškiai skamba Šiaurės šalių atlikėjai. Vienas iš festivalio akcentų – Danijos trio „Dreamers’ Circus“, jungiantis folk, džiazo, klasikos ir improvizacijos elementus. Pasak pašnekovo, ši grupė daug koncertuoja visame pasaulyje, o Vilnius jų koncertiniame žemėlapyje atsiduria šalia tokių miestų kaip Londonas ir kiti Europos bei Amerikos miestai.

Festivalį uždarys publikos jau pamėgti akapelos atlikėjai „Ringmasters“, švenčiantys savo 20 metų jubiliejų. Jų pasirodymas Vilniuje taps jubiliejinio turo dalimi.

Šiaurietiškas skambesys, kuris nustebina gyvybe

Laidoje buvo kalbama ir apie tai, kuo ypatinga Šiaurės šalių muzika. Nerijus Masevičius pabrėžė, kad ši muzika turi savitą charakterį – joje galima išgirsti ir chorinės muzikos tradiciją, ir šokio ritmus, ir gyvą, įtraukiantį temperamentą.

„Atrodo, mes esame linksmi, bet patikėkit, Šiaurės šalių žmonės yra tikrai dar linksmesni.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šių metų koncertai nebus skirti tik ramiai, susikaupusiai klasikinei muzikai. Priešingai – festivalis kviečia ateiti atvirai nusiteikus, pasiruošus netikėtumams, gyvam ryšiui su atlikėjais ir emocijoms, kurios gali keistis pačio koncerto metu.

Improvizacija – vienas svarbiausių festivalio žodžių

Vienas pagrindinių „Vilnius Spring Festival“ bruožų – improvizacija. Ji pasireiškia ne tik muzikoje, bet ir pačiame koncertų kūrimo procese. Kai kurie atlikėjai programą formuoja atsižvelgdami į publikos reakciją, koncerto atmosferą ar net tos dienos nuotaiką.

„Improvizacija, man atrodo, čia pagrindinis žodis šio festivalio apibūdinime turėtų būti.“

Pasak Nerijaus Masevičiaus, kai kuriuose koncertuose publika tampa itin svarbia pasirodymo dalimi. Atlikėjai gali keisti kūrinių seką, rinktis kitokius muzikinius sprendimus, reaguoti į salės energiją ir taip sukurti unikalią patirtį, kurios neįmanoma tiksliai pakartoti.

Muzikiniai eksperimentai, prieinami kiekvienam klausytojui

Nors festivalyje daug kalbama apie eksperimentus, Nerijus Masevičius pabrėžė, kad tai nereiškia sunkiai suprantamos ar tik siauram klausytojų ratui skirtos muzikos. Eksperimentas čia dažnai reiškia naują atlikėjų susitikimą, netikėtą žanrų jungtį, orkestro spalvų praplėtimą ar pirmą kartą scenoje pristatomą programą.

Festivalyje klasikinė muzika susitinka su džiazu, folk muzika, elektronika, akapela, chorine tradicija ir šiuolaikinėmis aranžuotėmis. Tokie susitikimai leidžia klausytojams išgirsti pažįstamus muzikos elementus naujame kontekste, o atlikėjams – išbandyti kūrybines idėjas, kurios vėliau gali keliauti į kitas scenas.

Nacionalinė dailės galerija – muzika su Vilniaus panorama

Festivalio koncertams pasirinkta Nacionalinė dailės galerija. Pasak Nerijaus Masevičiaus, norėjosi išeiti iš tradicinių koncertinių salių ir sukurti kitokią muzikos klausymosi patirtį.

„Norėjosi labai išeiti iš tų tradicinių koncertinių salių.“

Galerijos erdvė festivalio koncertams suteikia savitumo. Klausytojai čia ne tik girdi muziką, bet ir mato Vilnių – upę, krantinę, medžius, miesto panoramą. Tokia aplinka sustiprina pavasarišką festivalio nuotaiką ir leidžia koncertus patirti kaip miesto, muzikos ir bendruomenės susitikimą.

Nors erdvė atrodo didelė, koncertai išlieka kameriniai. Salėje telpa apie 300 klausytojų, todėl festivalio vakarai tampa artimi, jaukūs ir išskirtiniai.

Lietuviški akcentai ir Laimio Vilkončiaus kūrybos vakaras

Šių metų festivalio programoje svarbi vieta tenka ir lietuvių kūrėjams. Vienas laukiamų koncertų – Laimio Vilkončiaus kūrybos vakaras, kuriame skambės tiek gerai žinomos, tiek naujos dainos. Scenoje pasirodys pats kompozitorius, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Nerijus Masevičius pabrėžė, kad festivalis yra skirtas Vilniui, todėl jame natūraliai atsiranda vietos Vilniaus kūrėjams ir miesto kolektyvams. Ankstesniais metais festivalyje buvo pristatytas Algirdo Martinaičio kūrybos vakaras, o šiemet dėmesys skiriamas Laimiui Vilkončiui.

Kodėl verta ateiti į festivalį?

Laidoje Nerijus Masevičius kvietė klausytojus ne tik ateiti į koncertus, bet ir tapti pirmaisiais naujų muzikinių projektų liudininkais. Festivalis dar jaunas, tačiau jau turi savo ištikimų klausytojų, o kai kurie jų atvyksta net iš užsienio.

„Būti pirmuoju klausytoju, pirmuoju, kuris išgirdo būtent patį pirmąjį variantą, yra tikrai labai įdomu.“

Pasak pašnekovo, niekada negali žinoti, kaip vėliau susiklostys vieno ar kito projekto kelias – galbūt jis bus kartojamas kitose salėse, taps įrašu ar pelnys apdovanojimus. Todėl pirmasis susitikimas su programa turi ypatingą vertę.

Publika, kuri įkvepia atlikėjus

Pokalbyje buvo aptarta ir publikos reikšmė. Nerijus Masevičius teigė, kad atlikėjams svarbiausias grįžtamasis ryšys – gyva klausytojų reakcija, plojimai ir energija, kurią publika grąžina scenai.

„Geriausias apdovanojimas nuo publikos muzikantui yra aplodismentai.“

Nors Lietuvos publika, pasak pašnekovo, kartais gali atrodyti santūresnė, koncertų pabaigoje ji dažnai atsiveria -ploja, šaukia, džiaugiasi ir palieka atlikėjams šiltą įspūdį.

Festivalio datos ir programa

„Vilnius Spring Festival“ koncertai vyksta gegužės ketvirtadieniais, 19.30 val., Nacionalinėje dailės galerijoje. Šių metų programoje klausytojų laukia Šiaurės šalių muzikos vakaras su „Dreamers’ Circus“, Laimio Vilkončiaus kūrybos vakaras su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir choru „Jauna muzika“, o festivalio uždaryme – jubiliejinė „Ringmasters“ akapelos programa.

Tai festivalis tiems, kurie nori išgirsti gyvą, besikeičiančią, drąsią ir pavasarišką muziką. Tai kvietimas atrasti naujus skambesius, patirti Vilnių kitaip ir tapti pirmųjų muzikinių įvykių dalimi.