„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Martyną Tylą, „Metų muzikos apdovanojimų“ M.A.M.A. asociacijos pirmininką. Pokalbis skirtas Lietuvos muzikos industrijos raidai, šiandieninėms rinkos tendencijoms ir pokyčiams, kurie daro įtaką tiek kūrėjams, tiek klausytojams. Aptariama, kaip per pastaruosius metus keitėsi scena, kokį vaidmenį atlieka M.A.M.A. apdovanojimai ir su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai atlikėjai.

M.A.M.A. – daugiau nei apdovanojimai

Martynas Tyla pabrėžė, kad M.A.M.A. seniai peržengė vien tik apdovanojimų ribas. Šiandien tai – visos muzikos industrijos susitikimo taškas, kuriame susitinka kūrėjai, prodiuseriai, koncertų organizatoriai ir medijos atstovai. Anot jo, per 15 metų Lietuvoje susiformavo stipri muzikos rinka, kuri jau generuoja šimtus milijonų eurų pajamų ir savo mastu lenkia kaimynines Baltijos šalis.

Naujos nominacijos: dėmesys metalui ir džiazui

Šių metų M.A.M.A. apdovanojimuose atsiranda dvi naujos nominacijos – metų metalo grupė ir metų džiazo atlikėjas. Martynas Tyla akcentavo, kad šie žanrai Lietuvoje turi stiprias bendruomenes, festivalius ir klausytojus, nors ir nėra dažni komerciniuose radijo eteriuose. Anot jo, apdovanojimai turi atspindėti visą muzikos lauką, o ne tik populiariausius žanrus.

Sugrįžta albumų era

Viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – sugrįžtantis pilno albumo svarbumas. Pasak M. Tylos, po laikotarpio, kai dominavo pavieniai singlai, atlikėjai vėl siekia turėti vientisą kūrybinį darbą – albumą, kuris tampa metų kūrybos rezultatu ir menine vizitine kortele.

Socialiniai tinklai keičia kelią į sceną

Anksčiau kelias į klausytoją dažniausiai ėjo per radiją ar televiziją, o dabar pirmiausia per socialinius tinklus. Martynas Tyla pastebi, kad atlikėjai šiandien turi būti ne tik muzikantai, bet ir turinio kūrėjai – aktyvūs „Instagram“ ar „TikTok“ platformose. Dėmesys pirmiausia atsiranda ten, o tik vėliau persikelia į tradicinius kanalus.

Ar Lietuvoje įmanoma gyventi iš muzikos?

Anot M. Tylos, žinomi ir aktyviai koncertuojantys atlikėjai Lietuvoje tikrai gali gyventi iš muzikos. Pagrindinės pajamos karjeros pradžioje ateina iš koncertinės veiklos, o vėliau prisideda autoriniai atlyginimai už kūrinių grojimą bei skaitmeninės platformos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad už didelių koncertų pajamų slepiasi didelės išlaidos – scena, komanda, technika ir mokesčiai.

Nemokamų renginių problema regionuose

Viena aštresnių pokalbio temų – savivaldybių finansuojami nemokami koncertai. Martyno Tylos teigimu, tokie renginiai iškreipia rinką: atlikėjai po nemokamų pasirodymų nebegrįžta į tuos miestus su mokamais koncertais, o kultūros centrai praranda galimybę dirbti pelningai. Jis pabrėžė, kad kultūra turi būti vertinama, o ne nuvertinama nuolatiniu nemokamu turiniu.

Bendradarbiavimo era Lietuvos muzikoje

Dar viena ryški kryptis – dažnėjančios vietinės kolaboracijos tarp atlikėjų. Pasak M. Tylos, anksčiau bendri projektai buvo retenybė, o dabar atlikėjai daug drąsiau jungiasi į bendrus kūrinius ir projektus, stiprindami vieni kitų auditorijas ir visą sceną.