Plaukimas baseine ir atvirame vandenyje iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai, tačiau plaukimas Balsio ežere reikalauja kitokio pasiruošimo ir orientavimosi. Apie atviro vandens plaukimą, augančią plaukimo bendruomenę Vilniuje ir vieną didžiausių plaukimo švenčių mieste „Swim Vilnius“ laidoje „Vilniaus ritmu“ kalbėjosi vedėja Jūratė Pilibaitienė ir VšĮ „Triatlono ritmu“ vadovas bei „Swim Vilnius“ organizatorius Mantas Marcinkevičius. Pokalbyje aptariamos atviro vandens plaukimo varžybos, skirtingos distancijos, saugumas, pasiruošimas bei plaukimo treniruočių galimybės Vilniuje.

„Swim Vilnius“ – septintus metus auganti plaukimo šventė

Pokalbio metu daug dėmesio skirta „Swim Vilnius“ renginiui, kuris jau septintus metus suburia plaukimo mėgėjus ir profesionalius sportininkus prie Balsio ežero. Renginio dalyviai gali rinktis skirtingo ilgio distancijas – nuo trumpų išbandymų iki 10 kilometrų plaukimo.

Pasak Manto Marcinkevičiaus, renginio augimas yra natūralus rezultatas, kai dalyviai mato kokybišką organizaciją ir nori sugrįžti: „Dalyvių skaičiaus augimas, manau, yra tokia tendencija normaliai, jeigu renginys fainas, kokybiškai organizuotas, tai normalu, kad jų skaičius auga.“

Šiemet „Swim Vilnius“ išsiskiria ir tuo, kad laiko matavimo distancijos turi Lietuvos atviro vandens plaukimo čempionato statusą. Ilgiausią – 10 kilometrų – distanciją dažniausiai renkasi patyrę ištvermės sportininkai, tačiau renginyje vietos randa ir triatlono bei kitų sporto šakų atstovai.

Nuo pirmųjų metrų iki 10 kilometrų

„Swim Vilnius“ nėra skirtas vien profesionaliems plaukikams. Renginio organizatoriai siekia sudaryti sąlygas dalyvauti skirtingo pasirengimo žmonėms – nuo pirmą kartą išbandančių atvirą vandenį iki patyrusių sportininkų.

„Daug ką atbaido tai, kad galvoja, kad čia profesionalams tik skirtos varžybos. Tikrai ne, dalyviai labai įvairūs“, – laidoje pasakojo M. Marcinkevičius.

Pasak jo, renginyje dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, o kai kurie plaukimo iššūkį atranda visai netikėtai. Laidoje nuskambėjo ir istorija apie dalyvę, kuri pradėjo nuo spontaniško išbandymo, o vėliau ne tik pamėgo sportą, bet ir iškovojo prizinę vietą savo amžiaus grupėje.

Tokios istorijos, anot organizatoriaus, rodo, kad plaukimas gali tapti ne tik vienos dienos iššūkiu, bet ir pakeisti žmogaus požiūrį į sportą bei paskatinti jį aktyviau gyventi.

Saugumas – vienas svarbiausių renginio prioritetų

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta ir vienai svarbiausių atviro vandens plaukimo temų – saugumui. Masinis startas, kontaktas tarp dalyvių, orientavimasis ežere ir nuovargis gali tapti iššūkiais net ir patyrusiems plaukikams.

Saugumas, aišku, mūsų prioritetas ir visas dėmesys yra į dalyvius, į reagavimą, kad laiku būtų suteikta pagalba, jeigu jos prireiktų, – pabrėžė M. Marcinkevičius.

Plaukikų trasose dalyvius lydės irklentininkai, o ežere budės gelbėtojai motorinėse valtyse. Teisėjai taip pat prižiūrės dalyvių judėjimą trasoje ir, prireikus, galės greitai suteikti pagalbą pavargusiam ar sunerimusiam plaukikui.

Laidoje taip pat aptartos papildomos saugumo priemonės, tarp jų – specialūs plūdurai, padedantys geriau matyti plaukiką vandenyje.

Kaip pasiruošti plaukimui atvirame vandenyje?

M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad baseine treniruotės ir plaukimas atvirame vandenyje nėra visiškai tas pats. Ežere nėra aiškios plaukimo linijos, todėl reikia išmokti orientuotis, kas kelis grybšnius pakelti galvą ir pasitikrinti kryptį.

„Labai skiriasi nuo baseino plaukimo atviro vandens plaukimas tuo, kad nėra linijų“, – sakė pašnekovas.

Todėl norintiems įveikti ilgesnes distancijas svarbu tinkamai pasiruošti ir, jei įmanoma, treniruotis su treneriu. Pasak M. Marcinkevičiaus, treneris gali padėti pasirinkti realistišką distanciją, išvengti per didelio krūvio ir taisyklingai pasiruošti iššūkiui.

Kodėl žmonės plaukia?

Pokalbis neapsiribojo vien varžybomis. M. Marcinkevičius pasakojo, kad žmonės į atviro vandens plaukimą ateina dėl skirtingų priežasčių: vieni ieško sportinio iššūkio, kiti nori pabėgti nuo rutinos, o dar kiti plaukimą atranda kaip savotišką meditaciją.

„Žmonės vieni nori iššūkių, kiti nori pabėgimo nuo rutinos, kiti pamedituoti“, – pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, būtent atviro vandens plaukimas gali suteikti kitokią patirtį, ypač anksti ryte, kai aplink ežerą mažiau žmonių, o pats plaukimas tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išbandymu.

Auganti atviro vandens plaukimo bendruomenė

Laidoje taip pat kalbėta apie tai, kaip aplink atviro vandens plaukimą Vilniuje formuojasi bendruomenė. Žmonės buriasi į nedideles grupes, kartu treniruojasi, susitinka prie ežerų ir plaukimą paverčia ne tik sportine veikla, bet ir bendru laiku.

Nors organizuoti reguliarius bendruomeninius plaukimus nėra paprasta dėl saugumo ir organizacinių resursų, spontaniškų plaukimo grupių Vilniuje daugėja. Tai, pasak M. Marcinkevičiaus, rodo, kad susidomėjimas atviru vandeniu nėra vien trumpalaikė tendencija.

„Mūsų tie patys dalyviai irgi tų yra, kurie visus metus dalyvavo šešis metus iš eilės… bet ir tų naujų niekada negirdėtų pavardžių tikrai daug“, – apie augantį susidomėjimą pasakojo pašnekovas.