Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina atlikėją, dainų autorę ir prodiuserę Liviją Šiaudvirtaitę, muzikos pasaulyje žinomą kaip Liviją Gemmą. Jos muzika – lyriška, švelni, introspektyvi, persmelkta elektronikos ir šviesios melancholijos. Debiutinis albumas „Dangus jau rausta“ klausytojus įtraukia į subtilų garsinį pasaulį, kuriame susitinka ramybė, trapumas ir emocinis tikrumas.
Livijos kelias į muziką prasidėjo dar vaikystėje Kulių miestelyje Plungės rajone. Muzika buvo neatsiejama nuo šeimos gyvenimo – mama, turinti fortepijono specialybę, buvo pirmoji mokytoja, močiutė dainavo vietos ansamblyje, o brolis grojo būgnais. Tokia aplinka skatino Liviją nuo mažens dainuoti, groti ir ieškoti savo santykio su muzika. Būdama vos aštuonerių ji paprašė tėvų leisti lankyti Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą, kurioje praleido devynerius metus ir įgijo tvirtus teorinius, vokalo ir disciplinos pagrindus. Ji sako, kad be šių metų nebūtų ten, kur yra dabar – menų mokykla išmokė ją kantrybės, darbo etikos ir muzikos kalbos subtilybių.
Nuo dainavimo prie kūrybos – pirmieji bandymai ir atradimai
Mokydamasi Livija vis dažniau jautė norą ne tik atlikti kitų kūrinius, bet ir kurti savus. Pirmieji bandymai prasidėjo prie fortepijono po pamokų, kai ji tiesiog ieškojo jai patinkančių garsų ir juos įsirašydavo. Nors šešiolikos parašytos dainos, kaip pati sako, dar „nesigavo“, šie bandymai buvo svarbus žingsnis link kūrybos. Vyresnėse klasėse Livija jau eksperimentavo su technologijomis – rašė dainas naudodamasi telefono programėle „GarageBand“, kūrė garso kilpas, aranžuotes ir vis labiau atrado savitą muzikos pojūtį.
Šis vidinis vedimas galiausiai atvedė ją į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur ji pasirinko studijuoti kompoziciją ir elektroninę muziką. Tai buvo drąsus sprendimas – vietoj klasikinio vokalo ji pasirinko kūrybos kelią. Ji prisimena, kad atlikdama klasikinį repertuarą jausdavo baimę, o kurdama savo muziką – visišką laisvę. Šis skirtumas padėjo suprasti, jog tik kuriant ji gali būti savimi.
Albumas „Dangus jau rausta“ – tarp šviesos ir melancholijos
Livijos Gemmos debiutinis albumas „Dangus jau rausta“ – tai ilgas, brandus kūrybinis procesas, trukęs beveik ketverius metus. Jis formavosi dar studijų laikais, o galutinai išsikristalizavo pandemijos metu, kai tylos ir apmąstymų kupinas laikotarpis leido jai įsigilinti į savo muziką. Kūrėja sako, kad kiekviena albumo daina turėjo savo kryptį, o pavadinimas atspindi laiko tėkmę ir būsenų kaitą.
Livija teigia, kad žodis „jau“ pavadinime jai labai svarbus, nes jis simbolizuoja praeinamumą, pokytį, suvokimą, jog kažkas baigiasi ir kartu prasideda nauja. „Dangus rausta du kartus per dieną – iš nakties į rytą ir iš dienos į vakarą. Tarp šių būsenų gimsta mano muzika“, sako ji. Albume susipina melancholija ir šviesa, emocinis atvirumas ir subtilus garsinis peizažas. Muzika čia nėra tik fonas – ji tampa išgyvenimu, būsenos išraiška, jautriu tiltu tarp vidinio pasaulio ir klausytojo.
Kūrybos įkvėpimai ir garsų pasaulis
Livijos kūryba kyla iš asmeninių patirčių, santykių ir vidinių išgyvenimų, tačiau nemažai įtakos jai daro ir vizualiniai menai. Ji pasakoja, kad kartais pamato spalvą, ir ji tampa jausmo ar dainos atspirties tašku. Šis sinestetinis požiūris leidžia kurti atmosferišką, daugiaplanį skambesį, kuriame elektroniniai garsai dera su akustiniais niuansais. Muzika jai – tai ne profesija, o būdas pažinti save ir kalbėti apie tai, kas tyli tarp žodžių.
Kūrėja pripažįsta, kad kūrybos kelyje teko susidurti ir su iššūkiais – ypač finansiniais, tačiau Agatos parama leido albumui įgyti profesionalų skambesį ir net pasirodyti vinilinės plokštelės formatu. Ji tiki, kad kritika ir grįžtamasis ryšys yra svarbūs menininko brandai, o teigiamos reakcijos į „Dangus jau rausta“ sustiprino jos pasitikėjimą pasirinktu keliu.
Gyvi koncertai ir kūrybinė branda
Per pastaruosius metus Livija vis aktyviau žengia į sceną. Ji pasirodė MO muziejuje, apšildė grupę „Melina BNB“ ir Gabrielę Vilkickytę Kalnų parke, o šią vasarą surengė pirmąjį solinį koncertą gimtuosiuose Kuliuose. Šie pasirodymai, anot jos, buvo svarbūs žingsniai – kiekvienas koncertas suteikia daugiau užtikrintumo ir leidžia muzikai įgauti naujų formų. „Noriu, kad muzika scenoje kvėpuotų kartu su gyvais muzikantais“, sako ji.
Spalio 28 dieną menų fabrike „Loftas“ vyksiantis Livijos Gemmos koncertas – pirmasis jos solinis pasirodymas Vilniuje. Jam atlikėja ruošiasi su ypatingu jauduliu – grįžusi iš Olandijos, kur šiuo metu studijuoja sonologiją Hagos karališkojoje konservatorijoje, ji planuoja pristatyti naują muzikinę programą kartu su muzikantais Gediminu Stepanavičiumi, Domeniku Narskiu ir Dovydu Šulskiu. Koncerto vizualinę dalį padės kurti šviesų menininkas Tomas Stonis – pasak Livijos, tai bus patirtis, kurioje susijungs garsas, šviesa ir emocija.
Žvilgsnis į ateitį
Kalbėdama apie ateitį, Livija atskleidžia, kad jau dirba prie antrojo albumo. Ji nori ieškoti dar akustiškesnio, organiškesnio skambesio, tačiau neprarasti estetinio jautrumo, kuris tapo jos kūrybos ženklu. „Man svarbiausia, kad muzika išliktų gyva ir tikra“, sako ji.
Pokalbis su Livija Gemma – tai šviesus, jautrus ir įkvepiantis susitikimas su kūrėja, kuri drąsiai seka savo keliu, pasikliauja intuicija ir leidžia garsui tapti emocijos tąsa. Jos muzikoje melancholija susitinka su viltimi, o dangus rausta du kartus per dieną – primindamas, kad kiekviena pabaiga slepia naują pradžią.
