Ar muzika gali tapti emocinio intelekto mokykla ir padėti vaikams geriau pažinti save bei kitus? Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Liną Mockuvienę – muzikos pedagogę, emocinio intelekto ir muzikos erdvės „EIME“ įkūrėją bei iniciatyvos „Skambantis AČIŪ“ organizatorę. Pokalbyje aptariamas muzikos ugdymas, muzika vaikams ir vaikų emocinis ugdymas: kaip muzikavimas padeda lavinti fantaziją, pasitikėjimą savimi, drąsą, atsakomybę ir gebėjimą išreikšti jausmus. Taip pat kalbama apie muzikos mokyklą, vaiko santykį su mokytoju ir tai, kodėl mokantis muzikos svarbus ne tik rezultatas, bet ir emocinis ryšys.
Pokalbyje daug dėmesio skirta tam, ką vaikui iš tiesų suteikia muzikinis ugdymas. Pasak Linos Mockuvienės, muzika atveria jausmų, nuotaikų, fantazijos ir išraiškos pasaulį. Todėl mokymasis groti instrumentu gali būti kur kas platesnis procesas nei vien techninių įgūdžių lavinimas.
„Muzikos menas tai yra vienintelė meno rūšis, kuri paliečia žmogaus jausmus.“
Vaikui svarbu ne tik išmokti groti, bet ir patirti
Lina Mockuvienė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas vaikui gali suteikti įvairių patirčių – nuo gebėjimo klausytis ir susikaupti iki fantazijos, kūrybiškumo bei bendravimo. Muzikos pamokose vaikai gali susidurti su skirtingomis nuotaikomis, istorijomis, vaidmenimis ir kūrybinėmis užduotimis.
Pasak pedagogės, svarbu ir tai, kada vaikas pradeda mokytis groti konkrečiu instrumentu. Ne kiekvienam vaikui tinka tas pats amžius ar tas pats instrumentas. Per anksti susidūręs su užduotimi, kuri jam fiziškai ar emociškai per sunki, vaikas gali patirti nesėkmę ir prarasti norą muzikuoti.
Todėl, jos teigimu, svarbu atsižvelgti į vaiko pasirengimą ir interesus. Kai vaikas gali patirti sėkmę, mokymasis tampa labiau motyvuojantis.
Svarbiausia – santykis tarp vaiko ir mokytojo
Vienas ryškiausių pokalbio akcentų – santykio reikšmė muzikiniame ugdyme. Lina Mockuvienė pasakoja, kad jos įkurta „EIME“ nėra tradicinė muzikos mokykla. Čia daug dėmesio skiriama emociniam intelektui, vaiko savijautai ir pasitikėjimui.
„Per santykį į muziką, o ne per muziką į santykį.“
Ši mintis apibūdina vieną svarbiausių pedagogės požiūrio principų. Pamoka gali prasidėti ne nuo natų ar instrumento, o nuo paprasto klausimo: kaip šiandien jautiesi? Vaikai kviečiami pasidalinti tuo, kas jiems nutiko, ir mokytis įvardyti savo emocijas bei gerąsias savybes.
Lina pasakoja, kad pradžioje vaikams nebuvo lengva atsakyti į tokius klausimus. Tačiau laikui bėgant jie pradėjo patys ateiti į pamoką ir dalintis savo patirtimis. Taip kuriamas pasitikėjimo ryšys, kuris vėliau padeda vaikui laisviau įsitraukti ir į muzikinį procesą.
Scena – emocijų ir drąsos treniruotė
Pokalbyje nemažai dėmesio skirta scenai. Koncertas, pasak Linos Mockuvienės, vaikui nėra vien galimybė parodyti, ką jis išmoko. Tai ir atsakomybės, pasiruošimo, susikaupimo bei drąsos ugdymas.
Ypač svarbus momentas – jaudulio valdymas. Išeiti į sceną vienam gali būti didelis iššūkis, todėl „EIME“ vaikai dažnai koncertuoja ansambliuose. Būdami kartu su kitais, jie jaučia bendrystę ir palaikymą, o scenos jaudulį tampa lengviau suvaldyti.
„Scena yra ypatinga vieta žmogaus gyvenime.“
Pasak pedagogės, scenos patirtis gali būti pritaikoma ir už muzikos ribų. Gebėjimas susikaupti, pasirodyti prieš kitus, užbaigti pradėtą darbą ir įveikti jaudulį vėliau praverčia įvairiose gyvenimo situacijose.
Muzika kaip būdas išreikšti tai, ko sunku pasakyti žodžiais
Dar viena svarbi pokalbio tema – muzikos ir jausmų ryšys. Lina Mockuvienė pasakoja, kad grodamas žmogus gali išreikšti tai, ko kartais nenori arba negali papasakoti žodžiais.
Muzika leidžia išgyventi skirtingas emocijas – liūdesį, džiaugsmą, nerimą ar vidinę įtampą. Tai ypač svarbu vaikams ir paaugliams, kuriems ne visada lengva įvardyti tai, kas vyksta jų viduje.
„Bet grodamas tu gali tai išgyventi. Tu gali visą tą istoriją papasakoti savo viduje.“
Pedagogė taip pat pastebi, kad muzika gali padėti vaikams tapti drąsesniems. Ypač tiems, kurie yra uždaresni ar introvertiškesni. Scenoje išdrįsdami pasirodyti, jie treniruoja gebėjimą priimti drąsesnius sprendimus ir kitose gyvenimo situacijose.
Šiandieniniai vaikai ir kitokie mokymosi būdai
Lina Mockuvienė pedagoginėje srityje skaičiuoja 30-ąjį sezoną, todėl pokalbyje neišvengiamai paliečiami ir besikeičiančių vaikų įpročiai.
Ji pastebi, kad šiandien vaikams ne visada lengva atlikti namų darbus ar išlaikyti atsakomybės jausmą. Tam įtakos, pasak jos, turi dideli mokymosi krūviai, daugybė veiklų ir nuolatinis užimtumas.
Kartu keičiasi ir mokymosi metodai. Technologijos tampa mokymo proceso dalimi – teorija gali būti mokoma naudojant žaidybines programas, muzikiniai stiliai pažįstami klausantis muzikos, o techniniai įgūdžiai lavinami įvairiais būdais.
Vis dėlto pagrindinis tikslas išlieka tas pats – kad vaikas ne tik atliktų užduotį, bet ir iš tikrųjų suprastų tai, ko mokosi.
Mokytojo autoritetas gimsta iš santykio
Pokalbyje kalbėta ir apie mokytojo autoritetą. Lina Mockuvienė teigia, kad vaikui svarbus ne tik mokytojo profesionalumas, bet ir jo gebėjimas būti kartu su mokiniu.
Mokytojas, kuris pats muzikuoja, ruošiasi pamokai, domisi vaikais ir dalyvauja kartu, gali tapti natūraliu autoritetu. Vaikai mato ne tik tai, ko iš jų reikalaujama, bet ir patį mokytoją, kuris savo pavyzdžiu rodo, ką reiškia muzikuoti.
O pati pedagogė pripažįsta, kad mokydama vaikus mokosi ir pati.
„Pirmiausia, ko vaikai moko, tai nuoširdumo.“
Lina pasakoja, kad vaikai greitai pastebi, kaip iš tikrųjų jaučiasi suaugęs žmogus. Todėl mokytojas taip pat turi būti nuoširdus, gebėti pasakyti, kada yra pavargęs ar jam reikia palaikymo. Toks atvirumas gali tapti bendradarbiavimo pagrindu.
„Skambantis AČIŪ“ – dėkingumas mokytojams per muziką
Antroje pokalbio dalyje daug dėmesio skirta Linos Mockuvienės organizuojamai iniciatyvai „Skambantis AČIŪ“. Jos idėja – mokytojams padėkoti ne tik žodžiais, bet ir muzika, įtraukiant į bendrą veiklą mokinius bei mokyklų bendruomenes.
Pirmajame renginyje prie iniciatyvos prisijungė trys mokyklos ir „EIME“ muzikos mokykla, o stadione susibūrė apie tūkstantis mokinių. Kartu buvo atliekama Andriaus Mamontovo daina, kurią šiai socialinei akcijai leido naudoti pats atlikėjas.
Šiemet iniciatyva, kaip pokalbyje pasakoja Lina Mockuvienė, plečiasi – rugsėjo 22 dieną joje planuoja dalyvauti jau apie 2000 mokinių iš skirtingų Vilniaus mokyklų.
„Dėkingumas yra vienas svarbiausių dalykų žmogui.“
Šios iniciatyvos esmė – bendrystė tarp mokytojo ir vaiko, dėkingumo išreiškimas bei galimybė kartu sukurti tai, kas neįvyksta kiekvieną dieną. Repeticijos, daina, judesiai ir bendras pasirodymas tampa procesu, kuris suartina skirtingas bendruomenės dalis.
Kalbėti apie gėrį ir kurti bendrystę
Pokalbio pabaigoje Lina Mockuvienė kalba apie norą, kad „Skambantis AČIŪ“ ateityje apimtų ne tik Vilnių, bet ir kitus Lietuvos miestus. Jos teigimu, mokytojo darbas turi didelę reikšmę žmogaus gyvenime, todėl svarbu ne tik kalbėti apie švietimo problemas, bet ir ieškoti būdų parodyti dėkingumą bei palaikymą.
„Man svarbiausia ir maloniausia matyti tą būsenos pasikeitimą į džiaugsmą.“
„Vilniaus ritmu“ pokalbis su Lina Mockuviene – apie muziką, kuri gali tapti ne tik meniniu, bet ir emociniu bei socialiniu ugdymu. Apie mokytojo ir vaiko ryšį, scenos patirtis, drąsą, atsakomybę, šiandieninių vaikų mokymąsi ir iniciatyvą, kviečiančią garsiai pasakyti paprastą, bet svarbų žodį – AČIŪ.