Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės vyresnįjį patarėją Laimį Bratiką. Pokalbio centre – visuotinė gynyba, visuomenės atsparumas krizėms ir kiekvieno piliečio vaidmuo valstybės saugumo sistemoje.

Šiuo metu gyvename laikotarpiu, kai geopolitinė situacija Europoje verčia vis dažniau kalbėti apie pasirengimą krizėms, civilinę saugą ir visuomenės atsparumą. Todėl vis svarbiau suprasti, kad valstybės gynyba – tai ne tik kariuomenės ar NATO sąjungininkų atsakomybė. Tai sistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka visa visuomenė.

Kas yra visuotinė gynyba?

Pasak Laimio Bratiko, visuotinės gynybos idėja pirmiausia remiasi pilietiškumu ir kiekvieno žmogaus atsakomybe už savo valstybę. Šią mintį jis paaiškina pasitelkdamas metaforą apie patį žodį „pilietis“.

„Yra žodis pilietis. Ir kaip mes išsireiškėm – yra pilis ir ietis. Pilis tai yra mūsų namai, mūsų tėvynė, mūsų gimtinė. O ietis tai yra tas kiekvienas pilietis, kuris tą pilį saugo arba nesaugo.“

Anot eksperto, visuotinė gynyba reiškia, kad valstybės saugumo užtikrinime dalyvauja ne tik kariuomenė, bet ir kiekvienas pilietis. Tai nebūtinai susiję su ginklu ar tiesioginiu dalyvavimu koviniuose veiksmuose.

„Valstybės gynyboje dalyvaujame visi – ne tik ginkluotosios pajėgos ir NATO sąjungininkai, bet ir kiekvienas pilietis. Ir nebūtinai su ginklu, bet dirbdamas savo kasdienį darbą.“

Kodėl svarbus visuomenės vaidmuo?

Kalbant apie visuotinę gynybą svarbu suprasti, kad net ir sudėtingų situacijų metu visuomenės gyvenimas negali sustoti. Valstybės institucijos, verslas ir bendruomenės turi užtikrinti, kad pagrindinės funkcijos būtų tęsiamos.

Pasak pašnekovo, tai puikiai iliustruoja šiandieninė Ukrainos patirtis.

„Turime nepamiršti, kad visuomenės gyvenimas nesustoja. Net kai vyksta konfliktai, mokyklos turi atlikti savo misiją, ligoninės – savo darbą, duonos kepėjai turi kepti duoną, o komunalininkai dirbti.“

Tai rodo, kad visuotinė gynyba yra ne tik karinis, bet ir socialinis bei ekonominis valstybės atsparumo modelis.

Kaip Lietuva stiprina visuotinę gynybą?

Lietuvoje visuotinės gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės prioritetų. Kartu su kariuomenės stiprinimu, naujų pajėgumų kūrimu ir sąjungininkų buvimo Lietuvoje didinimu, daug dėmesio skiriama ir visuomenės informavimui bei pasirengimui.

„Visuotinė gynyba yra vienas iš prioritetų šalia kariuomenės stiprinimo, Vokietijos brigados Lietuvoje ir divizijos kūrimo. Siekiame, kad kiekvienas pilietis gautų žinių ir žinotų savo rolę bei užduotį.“

Tai apima švietimą apie civilinę saugą, krizinių situacijų valdymą, institucijų bendradarbiavimą bei piliečių pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms.

Pilietiškumas – svarbiausias gynybos pagrindas

Laidos metu pabrėžiama, kad visuotinės gynybos esmė – pilietiškumas ir atsakomybė už valstybę. Kiekvienas žmogus, dirbdamas savo darbą, rūpindamasis bendruomene ir būdamas pasirengęs padėti krizės metu, prisideda prie bendro šalies saugumo.

Todėl svarbiausias visuotinės gynybos principas – suprasti savo vaidmenį ir būti pasirengusiam veikti, jei to prireiktų.