Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė su Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule, tvarumo kultūros ir komunikacijos vadove, kalbėjosi apie atliekų rūšiavimą, pakuočių rūšiavimą, tvarumą ir mūsų kasdienius vartojimo įpročius. Pokalbyje aptarta, kaip veikia pakuočių atliekų ir atliekų tvarkymo sistema, kas už ją atsakingas ir kokią vietą joje užima kiekvienas gyventojas. Taip pat kalbėta apie tvarų vartojimą, gamintojų pastangas mažinti perteklinę pakuotę, lengviau perdirbamų medžiagų naudojimą bei besikeičiančią tvarumo komunikaciją. Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė paaiškino, kodėl teisingas rūšiavimas prasideda nuo mūsų pačių ir kodėl ateityje žalieji teiginiai turės būti pagrįsti konkrečiais faktais.

Pakuotė nėra tiesiog šiukšlė

Pokalbyje aiškintasi, kas nutinka atliekoms tada, kai jos iškeliauja iš mūsų namų, ir kodėl pirmasis žingsnis rūšiavimo sistemoje yra toks svarbus. Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžė, kad rūšiavimo konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne visiems daiktams, pagamintiems iš plastiko, popieriaus ar stiklo.

„Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms.“

Pasak pašnekovės, pakuočių atliekos yra vienas svarbiausių atliekų srautų, nes jų medžiagos gali būti pritaikytos perdirbimui. Tačiau sistema veikia tik tada, kai gyventojai pirmame etape tinkamai išrūšiuoja tai, ką išmeta.

Rūšiuodami galime ne tik saugoti aplinką, bet ir sutaupyti

Laidoje taip pat aptarta, kaip pakuočių tvarkymo kaštai atsispindi mūsų kasdienybėje. Verslas moka už rinkai pateiktų pakuočių sutvarkymą, todėl dalis šių kaštų jau yra produkto kainoje.

„Kuomet mes rūšiuojame teisingai, mes nemokame du kartus.“

Todėl tinkamas rūšiavimas tampa ne tik aplinkosauginiu pasirinkimu, bet ir racionaliu elgesiu. Neteisingai išmesta pakuotė gali patekti į mišrių atliekų srautą, o už jos tvarkymą gyventojas tokiu atveju faktiškai sumoka dar kartą.

Ar Lietuva gali tapti rūšiavimo čempione?

Pokalbyje aptarta ir Lietuvos situacija. Pašnekovė pasakojo, kad rūšiavimo įpročiai vertinami ne tik gyventojų apklausomis, bet ir morfologiniais tyrimais, kai analizuojama, kas iš tiesų patenka į atliekų konteinerius.

Pasak Kotrynos Žukauskaitės-Šiaučiulės, bendra tendencija yra pozityvi, o Lietuva turi potencialo gerinti savo rezultatus.

„Europiniame lygyje mes tikrai galime tapti čempionais.“

Vis dėlto viena iš problemų išlieka skirtingos rūšiavimo taisyklės savivaldybėse. Dėl to gyventojams ne visada lengva suprasti, ką ir kur reikėtų išmesti.

Ne viskas, kas pagaminta iš plastiko, yra pakuotė

Vienas iš pokalbyje pateiktų pavyzdžių – plastikinis žaislas. Nors jis pagamintas iš plastiko, tai nėra plastikinė pakuotė, todėl jo vieta nėra pakuočių konteineryje.

Pašnekovė ragino prieš išmetant daiktą pirmiausia įvertinti, ar jis yra pakuotė, o ne vien žiūrėti į jo pagaminimo medžiagą. Šis paprastas principas gali padėti išvengti nemažai rūšiavimo klaidų.

Mažiau vartoti ar geriau rūšiuoti?

Laidoje paliestas ir platesnis vartojimo klausimas. Aptarta, ar pagrindinis tikslas turėtų būti mažinti vartojimą ir pakuočių kiekį, ar visų pirma išmokti tinkamai rūšiuoti tai, ką jau suvartojame.

Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė atkreipė dėmesį į kasdienius pasirinkimus – daugkartinius maišelius, savo tarą, skaitmeninius bilietus ir kitus sprendimus, kurie gali sumažinti nereikalingą vartojimą.

Tačiau visiškai atsisakyti pakuočių neįmanoma. Jos yra svarbi šiuolaikinės tiekimo sistemos dalis, todėl svarbu ne tik vartoti atsakingiau, bet ir tinkamai pasirūpinti tuo, kas lieka po vartojimo.

Tvarumas nebūtinai kainuoja daugiau

Pokalbyje taip pat paneigtas mitas, kad tvaresnis pasirinkimas visada reiškia didesnes išlaidas.

„Tvarumas tikrai ne visada kainuoja brangiau.“

Pasak pašnekovės, tvarumas gali būti susijęs ne su didesniu vartojimu, o priešingai – su racionalesniu poreikių įvertinimu, mažesniu pakuotės kiekiu ir daugkartiniais sprendimais.

Tvarumo komunikacijoje reikės daugiau faktų

Antroje pokalbio dalyje daug dėmesio skirta tvarumo komunikacijai ir vadinamiesiems žaliesiems teiginiams. Aptarta, kaip verslas turės komunikuoti apie savo produktų tvarumą ir kodėl bendrų pažadų ateityje nebeužteks.

Pašnekovė pabrėžė, kad teiginiai apie tvarumą, perdirbamumą ar ekologiškumą turės būti pagrįsti konkrečiais faktais ir įrodymais.

„Man reikia faktų komunikacijoje.“

Pokalbyje taip pat kalbėta apie sertifikatus, trečiųjų šalių vertinimus ir kitus būdus vartotojui patikrinti, ar ant pakuotės ar reklamoje pateikiamas tvarumo teiginys iš tiesų yra pagrįstas.

Rūšiavimas prasideda namuose

Pokalbio pabaigoje Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pasidalijo ir asmenine patirtimi. Jos teigimu, rūšiuoti tampa gerokai paprasčiau tada, kai namuose tam sukuriama patogi infrastruktūra.

Atskira vieta gali būti skirta ne tik depozitui ar pakuotėms, bet ir rečiau susidarančioms baterijų, elektronikos ar tekstilės atliekoms. Tokiu būdu rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu, o ne papildoma užduotimi.

„Kuo patogiau apsidėliosime vis detalesniam rūšiavimui, tuo patogiau ir taikliau tą darysime.“

Galiausiai pokalbyje grįžtama prie pagrindinės minties – kiekvieno žmogaus atsakomybė prasideda nuo labai paprasto veiksmo. Nuo to, kur išmetame vieną konkrečią pakuotę ar daiktą.

„Pirmasis taiklusis metimas turi būti teisingas.“

Pokalbyje su Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule – apie tai, kaip veikia pakuočių atliekų sistema, ką galime pakeisti savo kasdienybėje ir kodėl tvarumas prasideda ne nuo didelių pažadų, o nuo mažų, konkrečių pasirinkimų.