„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Lietuvos antidopingo agentūros patarėją Korneliją Tiesnesytę – apie dopingą, manipuliacijas sporte, švietimo svarbą ir apie tai, ką reiškia būti sąžiningu sportininku pasaulyje, kuriame pagundos didelės, o rizikos nematomos iš pirmo žvilgsnio.

Antidopingo sistema Lietuvoje ir pasaulyje

Kornelija Tiesnesytė primena, kad Lietuvos antidopingo agentūra veikia jau du dešimtmečius ir yra tarptautinės sistemos dalis. Visos pasaulio valstybės, priklausančios olimpiniam judėjimui, laikosi vienodų taisyklių ir vieningo Pasaulinio antidopingo kodekso.

Pasak pašnekovės, ši vieningumo sistema yra labai aiški:

„Ar paimsim Ameriką, ar paimsim Aziją, ar tolimuosius rytus – sportininkai testuojami vienodai. Procedūros yra identiškos, nes taisyklės kuriamos ne Lietuvoje, o Pasaulinėje antidopingo agentūroje.“

Sportininkai visur turi tas pačias pareigas: žinoti, ką vartoja, informuoti apie savo buvimo vietą ir būti pasirengę testavimui bet kuriuo metu.

Profesionalas ar mėgėjas – atsakomybė ta pati

Nors Lietuvoje nėra teisinės „profesionalaus sportininko“ sąvokos, vis daugiau mėgėjų patenka į antidopingo sistemą.

Kornelija akcentuoja:

„Tie, kurie sportuoja ir siekia rezultatų – nesvarbu, mėgėjai ar profesionalai – gali būti testuojami vienodai.“

Ir taip, net dalyvavimas maratone gali tapti priežastimi dopingo kontrolei.

Vaistai, papildai ir griežta atsakomybė

Didelė problema – sportininkų neatsargumas su papildais. Neretai produktai būna užteršti, o sportininkas – netyčia tampa taisyklių pažeidėju.

„Sportininkams galioja griežtos atsakomybės taisyklė. Jie atsako už viską, ką suvartoja – ar tai vaistai, ar papildai, ar maistas“, – primena Tiesnesytė.

Lietuvoje jau būta atvejų, kai papildų skirtingos serijos skyrėsi sudėtimi, o teigiamas mėginys atsirado dėl nepastebėto užteršimo.

Manipuliavimas sporte – ne tik dopingas

Antidopingo agentūra prižiūri ir manipuliacijų sporte prevenciją. Tai – ne tik dopingo vartojimas, bet ir lažybų schemos, susitarimai dėl rezultatų, manipuliacijos amžiumi ar net technologijomis.

„Didžiausia sporto grėsmė yra bandymas režisuoti tai, kas turėtų būti nenuspėjama“, – sako Kornelija, kalbėdama apie lažybų manipuliacijas, ypač paplitusias Azijoje.

Ji pateikia ir kitų pavyzdžių: nuo suklastotų gimimo liudijimų iki neteisėtos sportinės įrangos modifikacijų.

Testavimas: kur ir kada sportininkas turi būti pasiruošęs?

Elitiniai sportininkai kasdien privalo sistemoje ADAMS nurodyti savo buvimo vietą valandos tikslumu. Kontrolieriai gali atvykti į varžybas, stovyklas, treniruotes ar net namus.

„Jeigu būčiau rinktinės narė, būčiau pasiruošusi visada“, – sako pašnekovė.

Nes atsisakymas duoti mėginį prilyginamas taisyklių pažeidimui.

Kodėl sportininko mėginys saugomas 10 metų?

Susidūrus su aukščiausio lygio sportu, mėginiai saugomi dešimtmetį. Technologijoms tobulėjant, seniai paimti mėginiai gali atskleisti tai, ko anksčiau aptikti nebuvo įmanoma.

„Šiandien technologijos gali nepastebėti mikrodozių, bet rytoj – jau gali“, – aiškina Kornelija.

Todėl kai kurie sportininkai medalį praranda po daugelio metų.

Pavogtos pergalės – ar galima kompensuoti prarastą akimirką?

Laidoje aptariamas ir itin jautrus klausimas – kai sportininkai medalį atgauna tik po ilgų metų. Kornelija pabrėžia, kad tokios situacijos skaudžios ir sportininkams, ir žiūrovams.

„Aukščiausioje pakiloje patirtų emocijų niekas nekompensuos“, – sako ji.

Vis dėlto tarptautinės institucijos vis dažniau organizuoja atskiras medalių įteikimo ceremonijas, tačiau jos niekada neatstos olimpinės nakties.

Ar dopingo mažėja?

Deja, pasaulinės tendencijos pozityvios nėra. Dopingo vartojimas nemažėja, o manipuliacijos būdai tampa vis sudėtingesni.

Kornelija neslepia:

„Žmogus, kuris labai nori laimėti, kartais pereina ribas. Kūrybingumo čia – be pabaigos.“

Todėl didžiausias darbas – ne vien testavimas, bet edukacija. Agentūra daug dirba su jaunuoliais ir jų tėvais, nes būtent ten formuojasi vertybės.