Laisvė nėra vien įrašas kalendoriuje ar istorinis faktas. Tai atsakomybė, kurią kiekviena karta turi iš naujo suprasti ir įvertinti. Apie tai laidoje „Vilniaus ritmu“ su vedėja Jūrate Pilibaitiene kalbėjosi karininkas, verslininkas ir investuotojas Kęstutis Padriezas. Kiek šiandien pati visuomenė yra pasirengusi ginti savo valstybę?

Laisvės diena ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenė

Pokalbis prasidėjo nuo rugpjūčio 31-osios – datos, kuri siejama su paskutinių okupacinės Rusijos kariuomenės dalinių išvykimu iš Lietuvos teritorijos 1993 metais. Kęstučiui Padriezui ši data – proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir pažvelgti į tai, kaip per daugiau nei tris dešimtmečius keitėsi Lietuvos valstybė ir jos kariuomenė.

Dar būdamas paauglys Kęstutis dalyvavo žmonių telkimesi prie Aukščiausiosios Tarybos. Tuomet, pasak jo, jauni žmonės jautė, kad valstybės laisvė nėra savaime suprantamas dalykas. Ši patirtis, pasak pašnekovo, turėjo įtakos ir jo pasirinkimui susieti gyvenimą su kariuomene. Kęstutis Padrėzas pasakojo įstojęs į tuo metu besikūrusią Lietuvos karo mokyklą, kai nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje dar labai trūko savų, nepriklausomos valstybės dvasia išugdytų karininkų.

Jis pabrėžė, kad ankstyvuoju Lietuvos kariuomenės kūrimosi laikotarpiu buvo svarbu ne tik turėti kariuomenę, bet ir išugdyti žmones, kurie ją kurtų iš naujo:

„Lietuvos kariuomenė tuo metu neturėjo beveik nieko, ir ypač savo gamybos, jeigu taip galima pasakyti, karininkų, kurie būtų su įskiepyta Lietuvos trispalvės dvasia. Čia yra labai svarbu – ne seno palikimo Sovietų Sąjungos armijos, kur yra savo metodai, o tos Lietuvos besikuriančios kariuomenės dvasia.“

Pasak jo, ankstyvosios kariuomenės kūrimo patirtys ir žmonės, pasirinkę karininko kelią nepriklausomoje Lietuvoje, ilgainiui tapo svarbia šiandieninės kariuomenės dalimi.

Šešiolika metų Prancūzijos svetimšalių legione

Kęstutis Padriezas sprendimą tarnauti Prancūzijoje apibūdino kaip savotišką avantiūrą, kurią lydėjo ir tuo metu stiprus legiono mitas. Legionas pasižymi ilga istorija ir stipriomis tradicijomis – karininkas kalbėjo apie aplinką, kurioje susirenka žmonės iš skirtingų pasaulio kariuomenių ir kur itin svarbų vaidmenį atlieka disciplina, psichologinis pasirengimas ir gebėjimas veikti visiškai kitoje aplinkoje.

„Įsivaizduokite, jūs turite vieną grupę iš dešimties viso pasaulio armijų kapitonų. Įsivaizduokite, kokia praktika yra šito junginio, kuris gali būti panaudotas karo veiksmuose ar operacijose.“

Pasak Padriezo, pirmosiomis savaitėmis legione didžiausias iššūkis buvo ne fizinis krūvis. Fiziniai reikalavimai, jo vertinimu, nebuvo tokie antžmogiški, kaip kartais gali atrodyti iš šalies. Kur kas svarbesnis buvo psichologinis pasirengimas ir gebėjimas prisitaikyti prie visiškai kitokios sistemos.

Karinė patirtis neatsiejama nuo parašiutų – svarbiausia išmokti kontroliuoti baimę ir kiekvieną akimirką išlikti susikaupusiam.

„Nėra normalu iššokti iš lėktuvo. Tačiau vienu momentu, aš gal nepasakysiu tikslaus skaičiaus, tarkim, po trisdešimto ar keturiasdešimto šuolio, tu turi tą kontroliuojamą baimę, nes tai yra normalu bijoti. Jeigu nebijai, tada jau nenormalu.“

Padriezas pasakojo apie legiono veiklą skirtingose pasaulio vietose – Afrikoje, Pietų Amerikoje ir kituose regionuose, kuriuose Prancūzija turėjo saugumo įsipareigojimų. Jis minėjo tarnybines patirtis Prancūzijos teritorijoje Pietų Amerikoje, kur buvo saugoma kosminė infrastruktūra ir kovojama su nelegaliais aukso ieškotojais. Taip pat buvo kalbama apie Afrikos valstybes ir sudėtingesnes situacijas, su kuriomis teko susidurti legiono kariams. Ši patirtis, pasak Padriezo, leido pamatyti, kaip skirtingomis sąlygomis veikia profesionali karinė struktūra ir kaip svarbu greitai prisitaikyti prie aplinkos.

Iš kariuomenės į verslą ir investicijas

Civilio gyvenime Padriezas pasuko į investavimą. Nekilnojamojo turto srityje jis patirties buvo įgijęs dar tarnaudamas Prancūzijoje, todėl grįžus į Lietuvą ši kryptis jam nebuvo visiškai nauja.

Karinė patirtis, jo teigimu, versle gali būti ir privalumas, ir trūkumas. Didžiausiais privalumais jis įvardija discipliną, tvarką ir gebėjimą sudėlioti darbus į aiškias vietas. Vis dėlto pasitikėjimas žmonėmis versle, pasak pašnekovo, ne visada pasiteisino. Jis pripažino patyręs situacijų, kurios tapo brangiomis pamokomis, nes civiliniame pasaulyje žodžio ir atsakomybės samprata ne visada sutampa su ta, kurią jis buvo įpratęs matyti kariuomenėje.

„Garbės supratimas, moralinis kompasas ir visa kita – ne tušti žodžiai ar frazės, tai yra gyvensena. Pasirašai žodžiu, už tai atsakingas.“

Kokia turi būti Lietuvos gynyba šiandien?

Kalbėdamas apie dabartinę Lietuvos kariuomenę, Padriezas pabrėžė, kad Lietuva neturi galimybės konkuruoti kariuomenės dydžiu su didesnėmis valstybėmis, todėl svarbus racionalus išteklių panaudojimas, technologijos, žvalgyba ir sąjungininkų vaidmuo.

Jo nuomone, Lietuva turi suvokti save kaip NATO dalį ir stiprinti būtent tas sritis, kuriose galima pasiekti didžiausią efektą. Kartu jis atkreipė dėmesį į karo Ukrainoje pamokas ir būtinybę greitai prisitaikyti prie šiuolaikinio karo pobūdžio.

Laidos pabaigoje pokalbis nuo kariuomenės grįžo prie kiekvieno žmogaus atsakomybės. Padriezas pabrėžė, kad ne visi privalo tapti kariais, tačiau visuomenė turi būti geriau pasirengusi įvairioms krizėms. Jis minėjo Lietuvos šaulių sąjungą, karinę tarnybą, pilietinį pasirengimą ir civilinę saugą. Jo teigimu, svarbu ne tik žinoti, kad valstybę reikia ginti, bet ir suprasti, ką konkrečiai reikėtų daryti krizės ar karo atveju – nuo veiksmų plano iki pasirengimo priemonių.

„Kiekvienam galbūt nereikia kiekvienam tapti kariu, tačiau reikia institucijoms, su Krašto apsaugos ministerija susijusiems žmonėms ir įstaigoms truputį padirbėti su civiline saugą ir žmonių informavimu.“