Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina teisininkę Justę Kavaliauskaitę apie vis dažniau Lietuvoje aptariamą reiškinį – SLAPP ieškinius. Tai tema, kuri tampa vis aktualesnė tiek žiniasklaidos atstovams, tiek visuomenės veikėjams, tiek kiekvienam, kuris dalyvauja viešose diskusijose ar reiškia nuomonę.

Kas yra SLAPP ieškiniai?

Pokalbio pradžioje aiškinamasi, kas slepiasi po šiuo terminu ir kuo tokie ieškiniai skiriasi nuo įprastų teisinių ginčų. SLAPP – tai strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą, kurie dažnai naudojami kaip spaudimo priemonė.

Kaip pabrėžia pašnekovė:
„Tai yra strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo, kuriais siekiama persekioti asmenis, kurie užsiima teisėta vieša veikla“.

Tai reiškia, kad dažniausiai taikiniais tampa žurnalistai, aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos ar kiti viešą interesą ginantys asmenys.

Tikslas – ne visada teisingumas

Laidoje aptariama, kad ne visi ieškiniai siekia realiai apginti pažeistas teises. Kai kuriais atvejais pagrindinis tikslas yra sukelti spaudimą ar nutildyti kritiką.

Pašnekovė akcentuoja:
„Mano pagrindinis tikslas yra pakenkti tam asmeniui, kuris tą teisėtą veiklą užsiima“.

Tokiose situacijose teisiniai procesai tampa priemone išvarginti, įbauginti ar finansiškai apsunkinti atsakovą, kad šis atsisakytų savo veiklos ar viešų pasisakymų.

Kaip atpažinti SLAPP ieškinį?

Svarbi pokalbio dalis skirta praktiniams požymiams, kurie padeda identifikuoti tokio pobūdžio bylas. Vienas ryškiausių bruožų – neproporcingi reikalavimai, pavyzdžiui, itin didelės žalos sumos.

Kaip minima laidoje:
„Akivaizdu, kad toks reikalavimas yra tikrai neproporcingas mano tariamai pažeistai teisei“.

Taip pat svarbūs ir kiti požymiai:

• keli paraleliai vykdomi teisiniai procesai prieš tą patį asmenį;
• įvairių institucijų įtraukimas siekiant spaudimo;
• bauginimo elementai ar vieši grasinimai;
• procesų vilkinimas ir piktnaudžiavimas teisėmis.

Teismų vaidmuo ir iššūkiai

Kadangi SLAPP ieškiniai Lietuvoje yra palyginti naujas reiškinys, teismams tenka sudėtinga užduotis – atskirti teisėtą ginčą nuo piktnaudžiavimo. Kiekviena byla vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.

Teismai analizuoja ne tik patį ieškinį, bet ir šalių elgesį, procesinius veiksmus bei bendrą situacijos kontekstą. Tai leidžia nustatyti, ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas, ar vis dėlto naudojamas kaip spaudimo priemonė.

Naujas reguliavimas Lietuvoje

Laidoje aptariami svarbūs teisiniai pokyčiai – nuo gegužės 7 dienos įsigalioja naujos nuostatos, kurios padeda efektyviau kovoti su SLAPP ieškiniais. Tai reikšmingas žingsnis stiprinant teisinę sistemą ir apsaugant visuomenės dalyvius.

Naujas reguliavimas leidžia:

• greičiau identifikuoti piktnaudžiaujančius ieškinius;
• nutraukti procesus ankstesnėse stadijose;
• suteikti daugiau apsaugos atsakovams.

Tendencijos ir praktika

Nors tiksliai pasakyti, ar SLAPP bylų daugėja, sudėtinga, akivaizdu, kad jų atpažinimas Lietuvoje stiprėja. Anksčiau tokios bylos egzistavo, tačiau nebuvo aiškiai įvardijamos.

Kaip pažymi pašnekovė:
„Iki 22 metų mes turėjome bylų, kurios turėjo SLAPP požymių, bet teismai to negalėjo konstatuoti“.

Šiandien situacija keičiasi – atsiranda aiškesnė teisinė bazė ir formuojasi teismų praktika.

Kodėl tai svarbu visuomenei?

SLAPP ieškiniai kelia svarbius klausimus apie demokratiją, žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti. Jie gali paveikti ne tik žurnalistus ar aktyvistus, bet ir bet kurį asmenį, kuris viešai reiškia savo nuomonę.

Ši tema aktuali visiems, kurie:

• dalyvauja viešose diskusijose;
• kuria turinį ar dalijasi informacija;
• domisi teisine sistema ir jos veikimu.

Laida „Vilniaus ritmu“ kviečia pažvelgti į teisinę sistemą iš arčiau ir suprasti, kaip ji gali būti naudojama ne tik teisingumui užtikrinti, bet ir kaip spaudimo priemonė. Pokalbis su Juste Kavaliauskaite padeda geriau suprasti SLAPP reiškinį, jo požymius ir galimus sprendimo būdus, kartu skatinant kritiškai vertinti viešojoje erdvėje vykstančius procesus.