Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina dainų autorių ir atlikėją, grupės „Vos Vos“ gitaristą Joną Krivicką. Pokalbis atskleidžia kūrėjo kelią į muziką, jo požiūrį į kūrybą, santykį su klausytojais bei kitą svarbią gyvenimo aistrą – fotografiją. Tai nuoširdus pasakojimas apie žmogų, kuris nesivaiko populiarumo ir kuria taip, kaip jaučia pats.

Kelias į muziką

Jonas pasakoja, kad muzika jo gyvenime atsirado ne per muzikos mokyklos suolą ar tėvų sprendimą, o per asmeninį smalsumą ir norą išmokti kurti garsus. Rimčiau muzika jis susidomėjo paauglystėje, kai po ligos teko reabilituoti ranką. Gydytojų rekomenduota armonika tapo ne tik mankštos priemone, bet ir vartais į visą kūrybinį pasaulį.

„Po to supratau, kad tą muziką man realiai patinka ne tik klausytis. Būtų kažkaip faina ir pačiam kažkokius garsus sugebėti išgauti.“

Nuo pirmųjų akordų iki šiandienos kūrybos praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau, pasak Jono, muzikanto kelias niekada nesibaigia.

„Nėra turbūt nė vieno muzikanto, kuris atsisėstų į fotelį ir pasakytų: va, aš moku groti pilnai ir viskas. Taip nėra.“

Dainų gimimas: be terminų ir taisyklių

Pokalbio metu Jonas atvirai kalba apie savo kūrybos procesą. Jis neturi griežtos sistemos, terminų ar iš anksto numatytų planų. Vienos dainos gimsta greitai, kitos gali būti nešiojamos mintyse metų metus, kol galiausiai atrandama tinkama forma.

Kūrėjas prisipažįsta, kad svarbiausias kriterijus jam visada buvo ir išlieka grožis bei vidinis pasitenkinimas rezultatu.

„Man pagrindinis kriterijus, kad būtų gražu. Jeigu man gražu ir dešimčiai žmonių negražu, man vis tiek bus gražu.“

Jonas pasakoja, kad yra kūrinių, kuriuos užbaigė tik po kelių dešimtmečių. Kai kurios mintys ilgai gyvena galvoje, kol vieną dieną ateina tinkamas sprendimas ir daina pagaliau įgauna galutinį pavidalą.

Realizmas vietoje blizgesio

Klausantis Jono Krivicko kūrybos galima išgirsti ne tik poetinius tekstus, bet ir savitą požiūrį į pasaulį. Pats autorius prisipažįsta, kad jį labiau traukia tikrumas nei dirbtinis pozityvumas.

„Man patinka truputį tokie pilkesni tonai. Labiau realistinis požiūris į viską aplinkui, kas vyksta.“

Šis realizmas atsispindi tiek tekstuose, tiek muzikoje. Jonas sąmoningai vengia perteklinių aranžuočių ir siekia, kad svarbiausia liktų emocija bei žinutė.

„Labai svarbu perduoti tekstą, kad jis girdėtųsi.“

Santykis su klausytoju

Viena įdomiausių pokalbio temų tampa kūrėjo santykis su auditorija. Jonas neslepia, kad kurdamas negalvoja apie būsimą klausytoją ir nesistengia prisitaikyti prie rinkos poreikių.

„Kurdamas apie klausytoją visiškai negalvoju.“

Tačiau koncertuose situacija kitokia. Ten svarbiausia tampa gyvas ryšys ir galimybė dalintis tuo, kas sukurta. Pasak muzikanto, jo klausytojas yra žmogus, kuris geba iš tiesų klausytis, o ne tik girdėti.

„Mano klausytojas yra tas, kuris moka klausyti.“

Fotografija – dar viena kūrybos kalba

Be muzikos svarbią vietą Jono gyvenime užima fotografija. Šiuo menu jis aktyviai domisi jau daugiau nei dešimtmetį. Fotografuoti pradėjo gimus vaikui, norėdamas įamžinti svarbias akimirkas, tačiau netrukus tai tapo rimtu kūrybiniu pomėgiu.

Fotografiją Jonas lygina su žvejyba – nuolatiniu laukimu ir tinkamos akimirkos paieška.

„Nuotraukos medžiojimas ar žvejojimas yra panašus daiktas.“

Jam labiausiai patinka fotografuoti žmones, natūralią šviesą ir tikras emocijas. Kaip ir muzikoje, taip ir fotografijoje jis ieško autentiškumo.

„Matau grožį tame tikrume, realume.“

Grupė „Vos Vos“ ir artimiausi planai

Laidoje kalbėta ir apie grupę „Vos Vos“, su kuria Jonas muzikuoja jau vienuolika metų. Pasak jo, šiuo metu grupė baigia naujo albumo įrašus, o klausytojų laukia ne tik nauja muzika, bet ir koncertai įvairiuose Lietuvos miestuose.

Muzikantas tiki, kad naujasis albumas patiks žmonėms, kurie mėgsta ne paviršutinišką foninį skambesį, o muziką, kurios verta klausytis įsiklausant.

Kūryba kaip būdas išlikti savimi

Pokalbis su Jonu Krivicku atskleidžia kūrėją, kuriam svarbiausia ne populiarumo rodikliai ar prisitaikymas prie tendencijų, o galimybė išlikti sąžiningam prieš save. Tiek muzikoje, tiek fotografijoje jis ieško emocijos, tikrumo ir prasmės, o savo kūrybą kuria ne tam, kad įtiktų visiems, bet tam, kad būtų tikra. Tokia pozicija šiandieniniame triukšmingame pasaulyje skamba kaip reta ir vertinga kūrybinė laikysena.